Greitųjų paskolų bendros palūkanos nuo kitų metų vasario sumažės daugiau negu dukart – nuo 200 proc. iki 75 proc., o bendra kaina negalės būti didesnė už bendrą paskolos sumą.
Seimas ketvirtadienį priėmė greitųjų kreditų rinką griežtinančias Vartojimo kredito įstatymo pataisas: už balsavo 108, prieš ir susilaikė po vieną parlamentarą – Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Aurelija Stancikienė ir Jonas Varkala.
Įmonės privalės įvertinti kliento galimybes grąžinti paskolą, tikrinti jo duomenis registruose ir informacinėse sistemose, neskolinti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, neblaiviems ir neveiksniems žmonėms, pinigų nemokėti naktį – nuo 22 iki 7 val., nors sutartis tokiu metu bus galima sudaryti.
Seimas taip pat paliko galimybę paskolą gauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Parlamentarė Aurelija Stancikienė prognozavo, kad tokiu atveju „anūkai skolinsis senelių ar tėvų vardais“.
„Telefonu ir sms neįmanoma nustatyti asmens tapatybės“, – teigė A.Stancikienė.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys patikino, kad įstatymas numato būdus, kaip skolinant nuotoliniu būdu, bendrovė turės patikrinti žmogus tapatybę, jo kreditingumu.
Paskolą paėmusiems žmonėms leista per dvi dienas ją grąžinti nemokant baudų. Seimas atmetė parlamentaro Povilo Gylio siūlymą tokį nusiraminimo laikotarpį taikyti tik imant ne pirmą kreditą.
Seimas nepritarė ir kitam parlamentaro siūlymui – uždrausti greitųjų kreditų reklamą per televiziją ir radiją nuo 6 val. iki 22 val., tačiau uždraudė ją renginiuose, skirtuose nepilnamečiams.
Seimas atmetė socialdemokratės Birutės Vėsaitės pataisą, kuria siūlyta neleisti paskolos sutarties sudaryti tiems, kas jau yra paėmę tokias paskolas ir siekia jas grąžinti. Ji taip pat apgailestavo, kad Seimas nesuvaržė greitų kreditų reklamos.
Už pažeidimus įmonėms bus skiriamos iki 2,9 tūkst. eurų arba iki 1 proc. metinių pajamų baudos, o už pakartotinus pažeidimus – iki 10 proc., todėl, pasak liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko, bendrovės skolins atsakingiau ir nepažeidinės įstatymo.
Lietuvos banko duomenimis, greitųjų kreditų davėjai yra užregistravę 15 mln. eurų vertės beveik 8 tūkst. turto arešto aktų. Turto arešto registro duomenimis, yra apie 6,5 tūkst. skolininkų, dėl kurių turto arešto kreipėsi greitųjų kreditų įmonės – areštuota 6,2 tūkst. transporto priemonių, per 2 tūkst. žemės sklypų, 2,5 tūkst. pastatų ir beveik 2 tūkst. butų.
