Kauno miesto savivaldybė kartu su Vidaus vandens kelių direkcija kreipėsi į Seimą dėl įstatymo, draudžiančio upėse statyti patvankas, pakeitimo. Gaivinti laivybą per Kauną tekančioje Nemuno upėje dėl nusekusio vandens lygio yra neįmanoma. Vienintelis būdas išspręsti šią situaciją – įrengti patvankas. Jos būtų statomos Marvelėje ir ties Panemunės pėsčiųjų tiltu.
„Keleivinė ir krovinių pervežimo laivyba Nemune apmirusi jau keletą metų. Krovinių gabenimas vandens keliu – pats pigiausias, tačiau vyksta vangiai. Atsitiktinai praplaukia tik vienas kitas keleivinis laivas, o krovinius gabenančių baržų beveik nematyti. Šiai laivybai Nemunas vietomis per seklus. Šiemet esant sausmečiui, Nemunas ypač nuseko. Santakoje padėtis iš viso tragiška. Upė turi būti upe, o ne pieva. Turime padaryti viską, kad užtikrintume normalų upės vandens lygį. Turime inicijuoti įstatymo, kuris draudžia upėse statyti patvankas, pakeitimą“, – akcentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Nustatytas garantinis gylis Nemuno upėje Kaune siekia 1,20 m, tačiau šiuo metu jis yra apie 40 cm žemiau projektinio. Specialistų teigimu, galimybių užtikrinti garantinį 1,2 m gylį nėra. Pramoginiai laivai dar gali plaukioti Nemunu, tačiau kroviniai laivai beveik neplaukioja. Pagrindinė priežastis, kodėl kasmet vis sunkiau užtikrinamas laivybai tinkamas vandens lygis šiame vandens kelyje yra ta, kad Vandens įstatymo 14 str. draudžia statyti patvankas.
„Šis įstatymas buvo priimtas dar 2004 m. Tada buvo baiminamasi, kad pastačius dideles patvankas upėse, bus užliejamos pievos, nekentės ūkininkai, ekologija ir t.t. Tačiau Nemune planuojamos statyti iki 3 metrų aukščio patvankos tikrai nesukels jokių grėsmių nei gyventojams, nei gamtai. Dabar kaip tik matome atvirkštinį variantą – upės išsekusios, jos tikrai nepuošia miesto veido, kenčia laivyba, korozija graudžia ir gadina tiltų konstrukcijas, kurios šiaip turėtų būti po vandeniu. Patvankos padėtų palaikyti tokį vandens lygį Nemune, koks būna pavasarinio potvynio metu“, – kalbėjo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas.
Patvankas Kaune planuojama statyti dviejuose vietose: prie Marvelės ir prie Panemunės pėsčiųjų tilto. Tokia praktika upėse statyti užtvankas ir patvankas gyvuoja daugelyje pasaulio miestų ir padeda ne tik laivybai, bet ir suteikia vizualinio išskirtinumo: dažnai jose įrengiamos rekreacinės zonos, tai tampa gyventojų traukos centrais.
Pastačius patvankas, ketinama įrengti daugiau laivų galinčią aptarnauti prieplauką ties Vytauto Didžiojo bažnyčia, taip pat – įrengti prieplaukas Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos bei Neries upės žiotyse ties Kauno pilimi. Sutvarkius Nemuno salos kanalą, atsirastų galimybė numatyti laivų laikymo vietas, įrengti žiemos uostą bei privažiavimą prie Marvelės krovininės prieplaukos.
„Turime žiūrėti į ateitį ir žengti pirmą žingsnį – inicijuoti įstatymo pakeitimą. Svarbu, kad tiek miesto savavaldybė, tiek Vidaus vandens kelių direkcija, tiek ir verslininkai supranta šio pakeitimo aktualumą. Iki realių statybos darbų, žinoma, dar toli, nes po įstatymo pakeitimo seks visa eilė techninių dalykų ir sprendimų“, – teigė administracijos direktorius G. Petrauskas.
Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus A. Ivanausko, įstatymo pakeitimo iniciavimas ir bendras kreipimasis į Seimą būtų svarbus postūmis šioje srityje.
„Labai noriu tikėtis teigiamų valstybės vadovų sprendimų“, – sakė A. Ivanauskas.
