Beveik pusantro milijardo aktyvių vartotojų turinčiame socialiniame tinklapyje žadama naujovė – mygtukas „nepatinka“ (ang. dislike). Socialinio portalo įkūrėjo Marko Zuckerbergo manymu, tai leis žmonėms išreikšti daugiau įvairių emocijų, tokių kaip pasipiktinimas ar liūdesys.
Tačiau visuomenėje jau verda diskusijos: ar ilgai svarstytas sprendimas nesukels ilgalaikių psichologinių problemų ir nepaskatins patyčių tarp feisbuko vartotojų, kurių nemaža dalis yra nepilnamečiai?
„Troliai“ praplės savo erdvę
Gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas atkreipia dėmesį, kad mygtuko „nepatinka“ atsiradimas gali žmones paveikti taip pat kaip ir neigiama emocija ar veido išraiška realybėje – jie tiesiog pasijus nemaloniai. Pasak specialisto realu, kad išsivystys grandininė reakcija: “Žmonės sulaukę neigiamo įvertinimo, tikėtina, jog norės kažkam padaryti tą patį, taip vis daugiau tinklo vartotojų siųs vienas kitam signalą “nepatinka”.
Psichologas pastebi, kad neigiamos informacijos kaupimas savyje skatina depresijos išsivystymą, tačiau išreiškiant tas emocijas išorėje ji virsta agresyvumu. “Gali padaugėti apsikeitimų neigiama, kandžia informacija. Komentaruose tai jau seniai egzistuoja, o komentatoriams tai tampa sąskaitų suvedimu ir puolimu – jie pradeda elgtis kaip vadinamieji interneto troliai”,- teigia gydytojas ir sako, jog “Facebook’o” kūrėjai padės tokius agresorius perkelti į socialinio tinklo erdvę.
O. Lapinas atkreipia dėmesį, kad nuomonės apsikeitimas gali būti dvejopas: konstruktyvus ir destruktyvus. Jei mygtukas „nepatinka“ būtų papildytas galimybę išreiškti „kas nepatinka“ – tokiu atveju tai būtų konstruktyvi kritika, kuri skatintų tobulėti. O dabartiniu sprendimu naujovės įvedimas socialiniame tinkle, psichoterapauto nuomone, skleis bendrą informaciją, kuri skatins ir kituose žmonėse ieškoti, kas nepatinka: „Žmonės paliekami su emocine informacija, nesuteikiant galimybės pridėti jai konstruktyvumo, o tai tik padidins puolančių vienas kitą žmonių kiekį“.
Žaidimas ar rimta problema?
„Žmogus save viešai pristatantis socialiniame tinkle turi žinoti, kad sulauks kritikos, kuri dažnai nebus geranoriška, o tai žinodamas, jis apsisprendžia – dalyvauti šiame žaidime ar ne“, – tokios pozicijos laikosi psichologas Gediminas Navaitis. Jis pabrėžia, kad sureikšminti socialinio tinklo įvedamos naujovės nereikėtų, nes tai tik žaidybinis elementas.
Specialisto nuomone, jei nepilnamečiai į šį procesą žiūrėtų kaip į žaidimą, jokios problemos ir nebūtų, o kitais atvejais vaikus apsaugoti, supažindinti su interneto pasauliu ir tuo, kas vyksta jame, yra tėvų uždavinys.
Na, o pozicijos, jog visų vaikų apsaugoti neįmanoma, laikosi vaikus ir paauglius konsultuojanti psichologė Rasa Šimkonienė: „Patyčios socialiniuose tinkluose suaugusiems yra nematomos, bet jos vyksta“. Moters teigimu, vaikų ir paauglių identitetas dar tik formuojasi, o socialiniai tinklai yra vienas iš informacijos gavimo šaltinių.
„Suaugusiems, kurie jau žino savo vertę, būna sunku įveikti nusivylimą, kai kas sukritikuoja ar neigiamai įvertina, tai ką jau kalbėti apie nepilnamečius, neturinčius pilnai suformuotos vidinės ašies, kuri jiems padėtų atlaikyti neigiamos informacijos jų atžvilgiu lavinos“, – įžvalgomis apie „nepatinka“ mygtuko atsiradimą socialiniame tinkle dalinosi psichologė.
Ji pabrėžė, kad kalbant su vaiku, patiriančiu patyčias, dažnai išaiškėja jo mintys apie savižudybę ir tai, kad niekas jam nebegali padėti, o jei pavyksta tas mintis nutraukti, tai dar ilgą laiką vaikas ar paauglys jaučiasi nepilnavertis, piktas, liūdnas, gali pradėti kerštauti ar nepasitikėti žmonėmis.
Požiūriu, kad būtent naujojo mygtuko „nepatinka“ įvedimas nepilnamečių savivertės neturėtų sumenkinti, dalinasi vaikų ir šeimos psichologas Aleksandras Segal: „Socialiniame tinkle galime pastebėti atvejų, kai įkeltos nuotraukos ar komentarai nesulaukia nei vieno „patinka“ paspaudimo, tai galime laikyti analogišku atveju „nepatinka“ mygtukui, tad iš esmės situacijos tai neturėtų pakeisti“.
Psichologo nuomone, vien naujojo mygtuko paspaudimas nėra patyčios: jas galime įžvelgti nebent žmonių komentaruose, o pastarieji yra leidžiami ir dabar, vadinasi, patyčios jau vyksta nepriklausomai nuo naujovės atsiradimo.
Apsaugos suformuotos vertybės
Psichologė Rasa Šimkonienė pastebi, jog komentarams internete trūksta vidinės kultūros – retas paauglys moka rasti tinkamus žodžius norėdamas palaikyti kitą, o priešingu atveju socialiniai tinklai tampa puikia terpe išlieti savo pyktį, kuris nebūtinai skirtas kritikuojamam asmeniui.
Specialistės nuomone, tėvai turėtų būti pavyzdžiu, kurie kalbasi su nepilnamečiu apie iškylančias problemas socialinėje erdvėje: „Suaugusiųjų pareiga ne sekti, o stebėti ir būti budriais, kad iškilus sunkumams galėtų atvirai, nuoširdžiai ir aiškiai apie viską pasikalbėti“.
Psichologė akcentuoja, jog čia svarbus pasitikėjimu grįstas ryšys su vaiku ar paaugliu, o įdiegtos vidinės vertybės padės tinkamai atsirinkti ir sureaguoti į informaciją. „Įdiegti vertybes – ne pats lengviausias, bet pats patikimiausias kelias“,- R. Šimkonienė atkreipia dėmesį, ko turime siekti, norėdami apsaugoti jaunąją kartą nuo patyčių socialiniame tinkle.
Vaikų psichologas Aleksandras Segal papildo, kad prevenciškai supažindinti nepilnamečius su naujai sukurto mygtuko „nepatinka“ pasekmėmis turėtų ne tik tėvai, bet ir juos supantys mokytojai, auklėtojai.
Tačiau čia specialistas įžvelgia ir egzistuojančią kitą problemą: „Tik nedidelė dalis tėvų domisi socialinio tinklo naujovėmis, o nemažai tėvų visai nesinaudoja socialiniais tinklais ir nenutuokia apie galimus pavojus, todėl apie galimas pasekmes pirmiausia reikėtų prevenciškai informuoti tėvus“.
Galiausiai specialistas įžvelgia, jog socialinio tinklo naujovę vartotojai gali suprasti įvairiai, tai iš dalies priklauso nuo santykių realybėje: „Jei vaikai ir paaugliai realiame gyvenime gerai sutaria, tai į draugo paspausta „nepatinka“ mygtuką jie sureaguos teigiamai, pavyzdžiui, priims kaip palaikymą netekties ar nepasisekimo atveju“.
Psichologo nuomone, reakcija į neigiamą paspaudimą priklausys ir nuo asmenininių savybių bei gebėjimo suvaldyti kritiką ir šį veiksmą įžvelgia kaip galimą virtualią priemonę, kuri paskatins vaikus išmokti priimti kritiką ir ne visai malonias situacijas, nesureaguojant į tai itin jautriai.
