Senąsias Kauno žydų kapines siūloma pervadinti Kauno žydų atminimo parku ir pradėti jas tvarkyti, identifikuoti kapus. Projekto iniciatorių teigimu, šitaip kapinės taptų atviresne pagarbos vieta.
„Siekiant gauti įvairių fondų finansinę paramą pagal Parkų programą, reikia pakeisti Kauno senųjų žydų kapinių prie Radvilėnų plento pavadinimą. Tuo tikslu siūloma šias kapines vadinti Kauno žydų atminimo parku“, – rašoma sprendimo projekte.
Kaip kultūros paveldo objekto kapinių pavadinimas keičiamas nebus.
Siūloma keliais etapais sutvarkyti kapines ir dar šiemet numatyti 8 tūkst. eurų kapams inventorizuoti ir identifikuoti.
Kaip BNS sakė sprendimo projektą iniciavusios savivaldybės tarybos „Vieningo Kauno“ frakcijos narys Jonas Audėjaitis, kapines norima padaryti atviresne, visuomenei prieinama vieta.
„Ši vieta turėtų virsti viešąja erdve – ji turėtų būti ne visai uždara kaip šiandien, bet bent jau dalis jos galėtų būti prieinama ir miesto gyventojams kaip viešoji erdvė“, – BNS sakė J.Audėjaitis.
Jo teigimu, sprendimų, kaip šią idėją įgyvendinti, bus ieškoma atlikus pradinius darbus – inventorizavus kapavietes. Jis svarsto, kad tam gali prireikti ir architektūrinio konkurso.
„Mes būtinai šį klausimą su žydais apsvarstysime ir diskutuosime, kviesime juos. Tačiau ši teritorija vienaip ar kitaip priklauso miestui, kapinės yra neveikiančios, reikia jas tvarkyti. Mes norime pagerbti žydų tautą“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky BNS sakė, kad kol kas su žydų bendruomene šis klausimas diskutuotas nebuvo.
„Man tiesiog keista, kad Kauno miesto savivaldybė priima tokius sprendimus , tiesa, čia jis dar nėra priimtas, bet nei pasitarusi, nei pakalbėjusi. Juk kapinių statusas ir parko statusas yra skirtingas“, – sakė F.Kukliansky.
Jos teigimu, planuojant kokius nors tvarkymo darbus, reikia atsiklausti rabinų, kurie pasakytų, ar tai galima, kur būtų galima įrengti takus ar suolelius, kad ateityje būtų išvengta nesutarimų ir ginčų.
Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo įsteigtos 1861 metais, uždarytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi.
Kapinėse taip pat palaidota Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių.
Spėjama, kad čia yra užkasta iki 60 žydų tautybės vyrų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais Kauno buvusio „Lietūkio“ garažo teritorijoje.
