Populiariausias Kauno naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia švęsti Jonines ir siūlo ne vieną įdomų renginį šiai progai linksmai paminėti.
Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį anksčiau švęsdavo Rasų šventę. O vėliau, atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Šv. Jono vardo diena.
RENGINIAI JONINIŲ IŠVAKARĖSE (ANTRADIENIS)
Didžiausios Joninės kaip ir visuomet, vyks Jonų ir Janinų sostinėje Jonavoje. Joninių slėnyje linksmybės prasidės antradienį 17 valandą, o susirinkusius linksmins Jonavos choras, grupė „Antis“, lauks įvairios Joninių tradicijos.
Dar viena didelė Joninių šventė rengiama Kauno rajone esančioje Zalensų sodybos Gegužinių slėnyje. Čia netrūks geros nuotaikos, kurią užtikrins Gytis Paškevičius ir grupė „Vairas“. Ši šventė mokama.
Planuojama, kad šventė baigsis 23 val. Po šventės iš stotelių „Kauno pilis” išvyks 4-ojo, 10-ojo, 20-ojo (tik link galinės stotelės „Bitininkų g.”), 37-ojo maršrutų autobusai ir 1-ojo (link A. Juozapavičiaus pr.), 2-ojo, 5-ojo (link Petrašiūnų), 7-ojo (link galinės stotelės „Partizanų g.”), 10-ojo, 11-ojo maršrutų troleibusai.
Nuo 21:30 val. VII forte vyks azartiškos orientacinės varžybos, kurių metu bus ieškoma Joninių nakties simbolio – paparčio žiedo. Renginys mokamas.
RENGINIAI JONINIŲ DIENĄ (TREČIADIENIS)
PLC „Mega“ jaunuosius kauniečius kviečia į Joninių dirbtuvėles.
13 valandą šventė prasidės ir Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Renginys mokamas.
Apie Jonines
Kaip rašo „Dienos kalendorius“, birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.
Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.
Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.