Etnologas: švęsti Jonines tik su šašlykais ir alumi – tradicijų negerbimas – Kas vyksta Kaune

Etnologas: švęsti Jonines tik su šašlykais ir alumi – tradicijų negerbimas

E. Virkečio nuotr.

Bene didžiausia ir laukiamiausia vasaros šventė Joninės, dar vadinamos Rasomis arba Kupolinėmis, šįmet vėl suburs šventimui per naktį. Pradžią padarys garbingiausi šventės svečiai – Jonai, Janinos, Janės – jie įžiebs iki saulės patekėjimo degsiantį laužą.

Vieni Jonines minės sekdami lietuvių folkloro tradicijas, kiti švęs įsivedę savas taisykles. Domimės, kodėl ir kaip jas švęsti siūlo etnologas VDU doc. dr. Arūnas Vaicekauskas, liaudies tradicijų besilaikanti kaunietė Sigita Jurkutė ir į Europos futbolo karštinę paniręs miestietis Tomas.

Etnologas

Etnologas VDU doc. dr. Arūnas Vaicekauskas pasakojo, kad Joninių apeigos yra bendraeuropinės, atkeliavusios iš senų indoeuropietiškosios prokalbės laikų. Nuo seno tai buvusi kaimo susitelkimo šventė, neįsivaizduojama be laužo, aukuro, vainikais apipintų vartų, tautinių kostiumų, šventimo ant istoriškai reikšmingų vietų, dažniausiai piliakalnių, paparčio ieškojimo bei vainikų plukdymo.

Pasak etnologo, Joninės Lietuvoje išpopuliarėjo XX a. pradžioje, nuo tada šventė akcentuojama, kaip labiau nacionalinio valstybingumo ir nacionalinės kultūros kūrimo produktas, negu gili tradicija.

„Kodėl Joninės išliko tokios populiarios iki dabar? Tam lemiamą įtaką darė po 1991 m. kilęs visuotinis patriotinis pakilimas. Kartu tai bendruomeniškumą skatinanti šventė, atitinkanti masinės kultūros poreikius: labai vizuali, švenčiama didelėse atvirose erdvėse, masiška – tai dar viena priežastis, kodėl jos mėgiamos“, – teigė doc. dr. A. Vaicekauskas.

Etnologas pasakojo, kad Europos kaimo kultūroje buvo ritualizuotas visas gyvenimo ciklas: darbai, poilsis, šventės. Pereinant prie darbininkų kultūros – šventės jau mažai kam terūpėjo, svarbiausia buvo dirbti.

„Šiandienos visuomenė turtingesnė, daug pramogų turi net darbininkų sluoksnis, žmonėms nereikia žūtbūt galvoti apie išgyvenimą, natūraliai atsiranda ir vietos pramogoms. Tačiau, gaila, kad taikomasi prie visuomenės dalies, kuriai šventimas yra tik šašlykų kepimas ir alaus gėrimas. Tai visiška tradicijos degradacija. Apmaudu, kad daugeliui tai tapo vienintele šventimo forma“, – dėstė etnologas.

Jis teigė, kad pakilią nuotaiką galima sukurti ir kitais būdais – pasipuošiant tautiniais kostiumais, atlikinėjant tradicinius Joninių ritualus, dainuojant ir šokant, skambant gyvai folklorinei muzikai. „Svarbu, kad nebūtų banalu“, – pabrėžė doc. dr. A. Vaicekauskas.

Tradicijų puoselėtoja

Naktį iš birželio 23-oios į 24-ąją senųjų tradicijų puoselėtoja Sigita Jurkutė su šeima, kaip ir kasmet, švęs laikydamasi visų Joninių tradicijų: pasipuoš tautiniais kostiumais, pins vainikus iš dvylikos lauko gėlių, burs iš žolių, gamins kupoles, dainuos lietuvių liaudies dainas, šoks folklorinius šokius, atliks nusiplovimo vandeniu ritualą, o siekiant išvengti ligų – šokinės per Joninių laužą. S. Jurkutė atskleidė kelis būrimus:

„Pagal senas tradicijas, merginos, norinčios suvilioti vaikiną, turi kartu susikibę šokti per laužą ir greitai tikėtis rezultatų. Siekiant sužinoti kada ištekės – reikia mesti nupintus vainikus per petį ant kupolės ar medžio, kelintą kartą užsikabins – po tiek metų ir bus vestuvės“, – papročius dėstė mergina.

Vidurnaktį S. Jurkutė į upę paleis plaukti nupintą vainiką ir keliaus ieškoti paparčio žiedo. Atvėsus laužui, tikėdamasi santarvės ir sutarimo, mergina namo įsidės pundelį pelenų.

Ankstyvą 24-osios dienos rytą mergina su šeimynykščiais basomis vaikštinės po rasą, vildamiesi geros sveikatos, jėgų ir žvalumo ateinančiais metais.

Paklausta, ką mano apie Joninių šventimą be tradicijų, o tik kaip paprastą pasibuvimą gamtoje, kepant kepsnius, neatmetant ir alkoholio vartojimo galimybės, mergina atsakė: „Taip pavakaroti galima kiekvieną eilinį savaitgalį, o švęsti Jonines pagal įdomius senovės papročius – tik vienintelį kartą metuose“, – pasvarstyti siūlė S. Jurkutė.

Futbolo gerbėjas

Kaune gyvenantis futbolo gerbėjas Tomas pasakojo, kad su šeima gilių Joninių tradicijų niekada kruopščiai nesilaikęs, Kupolines dažniausiai vykdavęs pažymėti miesto šventėse, tačiau šįmet bus kitaip.

„Ilgąjį savaitgalį švęsiu sodyboje su draugais, tai bus puiki proga susiburti. Aišku bus ir laužas, tačiau ne vakaronei ar burtams, o šašlykams kepti“, – atviravo Tomas. Vaikinas neslėpė, kad su draugais vartos ir alkoholį.

Kadangi Joninių dienomis Tomo nepraleidžiamų Europos futbolo čempionato „Euro 2016“ rungtynių nevyks, vyras su bičiuliais aptarinės futbolo komandas, žaidėjus ir surengs draugišką galimų laimėtojų totalizatorių. Paskui – nekantriai lauks šeštadienio, kai prasidės aštuntfinalio kovos.

„Esu nemirtingas futbolo fanas, iki liepos 10 d. sergu futbolomanija, tad jokios kitos šventės man neegzistuoja. Apsieisiu be paparčio žiedo paieškų“, – neslėpė Tomas.

Joninių renginiai Kaune.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA