Kauno verslo įmonės – tarp didžiausių Lietuvoje. Deja, retas tai žino. Net patys kauniečiai abejoja, ar tokios bendrovės kaip „Senukų prekybos centras“, „Terra Animalis“ (KIKA), „Nemuno vaistinė“ (Camelia) ir „Kauno gelžbetonis“ kildinamos iš jų miesto. Tačiau bene vieningai pritaria, kad verslo įmonės ir jų vadovai daro nemažą įtaką miesto įvaizdžiui.
„Komunikacijos specialistai mėgsta sakyti – jeigu tavęs nežino, tavęs nėra. Mūsų užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog kaunietiškų įmonių net dalis vietinių nežino. Todėl, matyt, dėsninga, kad daugeliui Kaunas asocijuojasi su merdinčia provincija“, – sako Jurga Chomskytė-McGeever, komunikacijos agentūros EFCOM vadovė.
Agentūros užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Factus“ šiais metais atliko kaunietiškų prekės ženklų žinomumo tyrimą. Apklausta daugiau nei 600 respondentų, kurių pusė – kauniečiai.
Kur įsikūręs „Kauno gelžbetonis“?
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tarp 50 didžiausių šalies įmonių (2014 m. į VMI sąskaitą sumokėjusių daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų) yra net 10 įmonių registruotų Kauno mieste. Sąrašo viršuje tokios bendrovės, kaip „Stumbras“, „Senukų prekybos centras”, „SANITEX” , „Lytagra“ , „Kauno termofikacinė elektrinė“, „Kauno grūdai“ bei kitos. Tačiau, kiek žmonių žino, kad jos kaunietiškos?
„Iš pateiktų prekės ženklų respondentai Kaunui labiausiai linkę priskirti: „Stumbrą“, „Kauno grūdus“, „Volfą Engelmaną“, „Viči“, „Karūną“ bei „Senukus“. Mažiausiai respondentams su Kauno regionu siejasi „Kika“ bei „Camelia vaistinė“ prekiniai ženklai“, – atliktą tyrimą komentuoja „Factus“ vadovas Marius Baltrušaitis.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (apie 70 proc.) respondentų kaunietiškas bendroves „Terra Animalis“ (Kika), „Mitnija“ ir „Kauno gelžbetonis“ ir bene pusė (48 proc.) bendrovę „SANITEX“ priskiria kitam regionui arba nežino kam priskirti. Įdomu tai, kad nors „Senukų prekybos centras” laikomas miesto verslo lyderiu, daugiau nei trečdalis (36,6 proc.) respondentų nesieja šios bendrovės su Kaunu.
„Viena vertus, tai rodo, kad pačioms įmonėms nėra svarbi asociacija su konkrečia geografine teritorija. Kita vertus, tai gana pražūtinga miestui ir jo reputacijai“- sako J. Chomskytė-McGeever.
Geriau ofisas Vilniuje nei Kaune
Komunikacijos specialistė primena pernai agentūros darytą tyrimą, kurio metu buvo analizuojami stereotipai apie miestus, jų įtaka verslo sprendimams bei po tyrimo kilusią diskusiją Kauno verslininkų tarpe.
„Mūsų tyrimas parodė, kad dauguma verslininkų verslo pradžiai ar plėtrai rinktųsi sostinę. Kaunas buvo vertinamas kaip provincialus, konservatyvus miestas, turintis bene tik vieną privalumą – palankią geografinę padėtį ir pigius darbuotojus. Vietos verslininkai gan skaudžiai reagavo į tyrimo duomenis ir klausė, kodėl taip yra. Tada ir kilo noras pasižiūrėti, o koks gi jų pačių indėlis, kiek jie prisideda prie miesto įvaizdžio kūrimo“, – pasakojo J. Chomskytė-McGeever.
EFCOM vadovė atkreipia dėmesį, kad sudarant pasaulio miestų reitingus, verslo įtaka miesto įvaizdžiui įvardijama kaip vienas svarbiausių kriterijų. Be to, kad mieste vertinami žmogiškieji ištekliai, kultūrinė ir politinės aplinkos, skaičiuojama, kiek jame lyderiaujančių įmonių būstinių. Akcentuojami ir aktyvūs verslo bendruomenės veiksmai kuriant stipraus miesto reputaciją.
„Jeigu įmonės neinvestuoja į savo reputaciją arba dėmesį skiria tik savo verslui, bet ne bendruomenei, kurioje jie vykdo veiklą – anksčiau ar vėliau pasekmes pajunta visi. Turime ne vieną klientą, kurie dešimtmečiais nejautė poreikio būti žinomiems Kaune, bet susidūrę su darbuotojų trūkumu, kreipiasi į mus ir prašo pagalbos“, – sako J. Chomskytė-McGeever.
Kauniečiai neabejingi verslininkų pastangoms
Nors verslui, atrodo, nėra aktualu sieti savo vardo su Kaunu, miestiečiams tai vis dėlto svarbu. Respondentai aiškiai gali įvardinti, kurios bendrovės kuria teigiamą miesto įvaizdį ir kodėl – daugiausia pastangų įdėję verslininkai laikomi rinkos lyderiais.
„Kauno verslo lyderėmis laikomos bendrovės „Kauno grūdai“, „Senukų prekybos centras“ bei „Vičiūnų įmonių grupė“. Šios įmonės dažniausiai minimos tarp kuriančių teigiamą Kauno miesto įvaizdį dėl steigiamų darbo vietų. „Kauno grūdai“ ir „Vičiūnų įmonių grupė“ minimi teigiamai dėl šių įmonių gaminamos kokybiškos produkcijos, kuri garsina Kauną Lietuvoje ir svetur“, – sako M. Baltrušaitis.
Apklausoje dalyvavę respondentai „Kauno energiją“, kuri jiems asocijuojasi su korupcija ir dideliais mokesčiais, bei „Ūkio banką“, dėl skandalingo bankroto, įvardija kaip įmones, kurios labiausiai prisidėjo prie neigiamo Kauno įvaizdžio.
„Įdomu tai, kad vertinant įmones, jų reputaciją bei įtaką miesto įvaizdžiui, respondentams labai svarbi yra socialinė atsakomybė. Įmonės lyderės vertinamos dėl paramos kultūrai, sportui, prisimenami jų suorganizuoti renginiai miestiečiams. Tai gana nauja tendencija, į kurią verta atkreipti dėmesį toms įmonėms, kurių socialinė atsakomybė yra labiau deklaratyvi nei reali“, – sako J. Chomskytė-McGeever.
Komunikacijos specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės vis atidžiau vertina ir įmonių vadovus. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių asmenų (61,2 proc.) Kauno verslo lyderiu buvo linkę įvardinti V. Matijošaitį, taip pat T. Barštį (45,8 proc.) ir A. Rakauską (32,2 proc.).
„Visvaldas Matijošaitis vertinamas ne tik kaip verslo lyderis, žmonėms svarbu ir jo politinė veikla. Respondentai pažymi, kad dalyvaudamas politikoje jis teigiamai veikia kauniečių viešąjį gyvenimą“, – pastebi J. Chomskytė-McGeever.
