Vasario 16-oios proga Kario skulptūra oficialiai pristatyta miestiečiams. Po daugiau nei 70 metų skulptūra sugrįžo į kariliono bokštą ir vėl galės saugoti kauniečius.
Prie Kario skulptūros atstatymo savo aukomis prisidėjo daugiau nei 180 žmonių, įstaigų ir įmonių, bendrai paaukojusių beveik 34 tūkst. Lt (beveik 10 tūkst. EUR).
„Lėšų rinkimo akcijos pradžioje buvo ir skepsio. Vieni sakė, jog tai turėtų būti pačios savivaldybės rūpestis, kiti – jog Krašto apsaugos ministerijos, tačiau šiandien surinkti beveik 10 tūkst. eurų rodo žmonių neabejingumą istorinės tiesos atkūrimui. Prie to prisidėjo ir įvykiai Ukrainoje bei augantis žmonių pasitikėjimas Lietuvos kariuomene“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas, kartu su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi ir festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėju Jonu Juču inicijavęs Kario skulptūros atstatymą.
„Skulptūros modelis buvo atkurtas pagal dvi tarpukario laikų nuotraukas, pagal kurias atsekėme, kur stovėjo skulptūra, kokio aukščio ji buvo. Dabartinė skulptūra iškalta iš vario skardos, apatinės skulptūros dalies skardos storis siekia 2 milimetrus, viršutinė – šiek tiek plonesnė. Skulptūros vidus padengtas nerūdijančiu plienu, tad skulptūra stovės ilgus dešimtmečius“, – aiškino Kario skulptūrą atkūręs skulptorius Juozas Šlivinskas.
Prisidėjo ir Lietuvos kariuomenė
„Dar sovietmečiu žmonės klausdavo, kas per niša kariliono bokšte, kodėl ji tuščia. Tuomet aiškindavau, jog ten stovėjo J. Mikėno skulptūra ir kad tai buvo neatskiriama viso Vytauto Didžiojo karo muziejaus komplekso dalis. Mes, lietuviai, turime parodyti, kad esame ne karingi, bet kovingi. Karys turi būti kiekviename iš mūsų, – teigė G. Kuprevičius. – Kario sugrįžimas šiais laikais ypatingai svarbus tiek fizine, tiek dvasine prasme. Karys primins mums, kad nesame lepšiai, kad galime pastovėti už savo šalį, įsitikinimus. Taip pat mes turime būti stiprūs dvasine prasime ir atlaikyti visas grėsmės. Kario skulptūros sugrįžimas yra labai laiku. Jis niekam negrasina bet parodo, kad turime jėgos ir tvirtybės, ryžto ir principus ginti kraštą ir valstybę. Svarbus faktas, jog prie Kario sugrįžimo prisidėjo daugybė žmonių ir Kaunas eilinį kartą pasireiškė labai patriotiškai ir parodė pavyzdį visai Lietuvai.“
Siekį į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą sugrąžinti Kario skulptūrą palaikė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. maj. Jonas Vytautas Žukas. Prie Kario skulptūros Krašto apsaugos ministerija prisidėjo miestui padovanojusi kelių šimtų kilogramų svorio pabūklinių šovinių tūtų.
