Penktadienį, 13-ąją, kai gūdžiai muša bažnyčių varpai ir gatvėmis šlaistosi vaiduokliai, TV laidų vedėjas ir rašytojas Andrius Tapinas Karininkų ramovėje pristatė savo antrąją knygą – „Maro diena“, lietuviško superbestselerio „Vilko valanda“ tęsinį. Tai knyga, kuri yra ne tik apie Kauną, kuris apipinamas fantastiniais ir istoriniais elementais, bet kartu tai ir apie pačius kauniečius, besistengiančius išlikti.
Pristatymą vedė Aidas Puklevičius, dalyvavo autorius ir dar keli gerai žinomi žmonės, teisingą toną uždavė grupė „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“.
Antrojoje Akmens ir Garo Miesto ciklų knygoje skaitytojas panardinamas į paslapčių ir nuotykių virtinę kitokio XX amžiaus pradžios Vilniuje, Kaune, Konstantinopolyje ir Londone. Knyga „Maro diena“ – alternatyvi istorija, kurioje susilieja magija ir technologijos.
Be to, veikia Lietuvos garsūs žmonės, tokie kaip Žemaitė, M.K. Čiurlionis, tačiau jiems suteikiamas visai kitoks vaidmuo. Štai, pavyzdžiui, lietuvių rašytoja Žemaitė, A. Tapino knygoje yra Kauno būrių žvalgybos vadė, lakstanti su kulkosvaidžiu, bet vis tiek nepamirštanti savo hobi – rašymo.
„Jei miestas neturi istorijos, pradedi ieškoti legendų, o Kaunas yra jomis turtingas. Mane užkabino Bonos Sforzos legenda apie požemiuose laikomą armiją, kuri kilus pavojui išgelbės Kauną. Apskritai, požemiai tai dar viena legenda. Trečiasis mitas, tai, jog sovietiniais laikais saloje buvo įrengta laboratorija ir dėl eksperimentų, buvo aplink mutavę gyvūnai. Tai mane įkvėpė rašyti apie Kauną“, – kalbėjo A. Tapinas.
Knygoje pašiepiamos ir Kauno duobės
Knygos autorius tikina, jog knygoje Kaunas nėra pateikiamas kaip objektas. Čia daugiau aprašomi kauniečiai, kurie pateko į katastrofišką situaciją ir jiems reikia išgyventi bei išsaugoti visą žmoniją.
Visgi, knygoje „Maro diena“ pažymimi ir tam tikri Kauno miesto simboliai. Vienas iš jų – soboras, kuris pateikiamas, kaip apgriuvęs, nerimą keliantis pastatas. Autorius tikina, jog žmones užkabina stereotipai, todėl knygoje panaudojo ir garsiąsias miesto duobes.
„Duobė knygoje – tai tarsi antras dugnas. Tai paradoksas, būdingas Kaunui. Duobė tapo metafiziniu simboliu, kai yra nesvarbu, kad to nėra, bet visi sako, kad yra“, – aiškino knygos autorius.
Antroji knyga geresnė ir arčiau Kauno
Pirmoji A. Tapino knyga „Vilko valanda“ buvo daugiau apie Vilnių. Tuomet, pristatymo metu, vienas kaunietis paklausė, kiek puslapių apie Kauną bus antrojoje knygoje. Tai taip pat paskatino autorių imtis rašyti tęsinį. Tad „Maro dienoje“ Kaunui skirta net virš 190 puslapių.
Pirmieji „Maro dieną“ skaitę kritikai teigia, kad knyga lenkia savo pirmtakę „Vilko valandą“. Publicistas Aidas Puklevičius mano, kad autoriui pavyko išvengti paprastai tęsinius ištinkančių problemų.
„Akivaizdu, kad antrasis romanas gimė ne todėl, kad Andriui norėjosi išnaudoti pirmojo komercinę sėkmę. Tiesiog į vieną knygą sutalpinti visą jo vaizduotėje gimusį pasaulį neįmanoma. Tokiam nuo įprastos istorijos linijos į paralelinius bėgius nušokusiam pasauliui ankšta bus ir keliose knygose. Veiksmas čia įsuka nuo pirmųjų puslapių”, – teigia A. Puklevičius.
