Prieš artėjančius miesto savivaldos rinkimus, politikai vis labiau neriasi iš kailio, dėl būsimų rinkėjų balsų. Mieste pilna įvairiausių rinkiminių plakatų, raginančių balsuoti už tam tikrą kandidatą. Po ilgos pertraukos, Kaune vėl surengti politiniai debatai, kurių metu atsiskleidė ne tik kandidatų į merus išmonė, bet taip pat ir rinkėjų simpatijos.
Jau kovo pirmą dieną kauniečiai galės išreikšti savo pasitikėjimą politikais ir deleguoti kurį nors kandidatą, kad šis ketveriems metams valdytų Kauno savivaldybės vairą. Šiųmetiniai savivaldos rinkimai ypatingi, mat pirmą kartą Lietuvos istorijoje gyventojai tiesiogiai rinks miesto merą. Iki šiol jį paskirdavo laimėjusios partijos.
Įsisiūbuojant rinkimų kampanijoms, kandidatai rodo išmonę, kaip į savo pusę patraukti rinkėjus. Šiandien kandidatai į Kauno mero postą turėjo galimybę visi kartu padiskutuoti apie miesto viziją. Kauno savivaldybėje Kauno pramonės ir amatų asociacija suorganizavo kandidatų į merus debatus. Diskusijoje galėjo pasisakyti trylika politikų iš penkiolikos kandidatų, mat partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė A. Ručienė į debatus atvykti negalėjo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė K. Juozapavičiūtė buvo prižadėjusi atvykti, tačiau jos debatuose rinkėjai taip pat nesulaukė.
Kodėl turi balsuoti būtent už juos
Politiniai debatai susidėjo iš trijų dalių. Pirmąjį klausimą „Kodėl kauniečiai turėtų balsuoti už jus?“ politikai žinojo iš anksto. Kiekvienas kandidatas turėjo teisę į šį klausimą atsakyti iki pusantros minutės. Didžioji dauguma politikų nesutilpo į duotą laiką, tačiau buvo ir tokių, kuriems laiko liko į valias. Štai partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas S. Buškevičius pasiūlė pasiskaityti rinkiminę programą, nes joje yra viskas surašyta.
Kiti debatų dalyviai palaikė idėjas, jog Kaunas turi keistis. Politinės partijos „Profesinių sąjungų centras“ kandidatas į merus K. Juknis tikino, jog reikia keisti ne tik miesto infrastruktūrą, bet taip pat ir tai, jog neliktų žmonių, kurie prašytų išmaldos. Jam iš dalies pritarė ir Socialdemokratų partijos atstovė O. Leiputė, sakydama, jog socialinė atskirtis Kaune yra gana rimta problema.
„Vieningo Kauno“ atstovas V. Matijošaitis bandė įtikinti, jog yra tikras kaunietis, todėl gali miestą padaryti sėkmingu. Jam pritarė ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Kitokia Lietuva – Kaunas“ keliamas kandidatas K. Pūkas, teigdamas, jog pasiruošęs išvalyti Kauną.
Verslo žmonių klausimai politikams
Antrajame debatų etape politikai atsakinėjo į klausimus, kuriuos pateikė salėje sėdėję verslininkai. Šį kartą atsakymams skirtas laikas sumažintas iki minutės. Verslo atstovams rūpėjo ne tik tai, kaip bus gerinamos verslo sąlygos Kaune, bet palietė ir socialinius klausimus.
Bene didžiausią auditorijos reakciją sukėlė klausimas dabartiniam Kauno miesto vadovui A. Kupčinskui. Žmonės klausė, ką per šias kadencijas padarė ne taip ir ką keistų. Miesto vadovas prisipažino, jog padarė klaidų, tačiau geri darbai atsveria viską. O labiausiai jam apmaudu dėl užsitęsusios Laisvės alėjos rekonstrukcijos.
Ne ką mažesnis susidomėjimas buvo tuomet, kai Kovotojų už Lietuvą sąjungos atstovui V. Šustauskui buvo užduotas klausimas apie užsienio investicijas. Atrodė, jog politikas nelabai išmanė, kaip atsakyti į klausimą, tad sukosi sakydamas, jog lietuviai „ubagais“ buvo ir liks tol, kol ministerijos maudysis piniguose. Anot V. Šustausko, kol bus tokia tvarka, nebus jokių investicijų iš užsienio.
Nemažai kandidatų į mero postą susirūpino darželių klausimu. Beveik visi debatų dalyviai vieningai tikino, jog reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti vaikų skaičių, kurie nepatenka į valstybinius darželius. Dalyviai sutarė, jog tai Kaunui opi problema, tik nesutarė dėl bendro įgyvendinimo. Vieni politikai siūlė renovuoti senus darželius, kiti prieštaravo ir tikino, jog steigti daugiafunkcius centrus labiau apsimoka.
Politinių šachmatų kombinacijos
Šiuose politiniuose debatuose kandidatams teko neįprasta užduotis. Kiekvienas dalyvis turėjo ištraukti šachmatų figūrą ir susiporavus per duotą laiką sutarti dėl trijų bendrų tikslų, kurių reikia įgyvendinant tolimesnę miesto idėją.
Lengviausiai sekėsi R. Mikaičiui ir E. Tamašauskui, nes kaip patys politikai juokavo, jie yra liberalai, tik skirtingų partijų. Politikai, ištraukę bokštų figūras, vieningai sutarė, jog Kauno mieste yra patraukliausios verslo sąlygos, tad tai ir reikėtų toliau skatinti. Be to, abiejų politikų vizijose yra bendradarbiavimas su kauniečiais.
Sudėtingiausia užduotis pasirodė žirgų komandai. V.Šustauskas ir V. Matijošaitis iš komandinės debatų užduoties padarė tikrą šou, prisipažindami, jog jų politinės pažiūros labai skiriasi. V. Matijošaitis patikino, jog kolega prižadėjo, kad išilgai upės tiltų neties, ėjimą į bažnyčią neprirašys prie viršvalandžių bei palmes laistys vandeniu. Tuo tarpu V. Šustauskas atkirto, jog kandidatas į mero postą V. Matijošaitis jam prižadėjo, jog su kadaise iš jo atimta dešra, jis iš miesto išvarys korupciją.
Auditorija išrinko savo lyderius
Po kiekvieno pirmojo ir antrojo klausimų rato pasisakymo salėje sėdintys žmonės galėjo vertinti politikus. Pagal tai, ar jiems patiko kandidato atsakymas, žmonės iškeldavo žalią lapelį, jei nepatiko – raudoną.
Po pirmojo etapo, labiausiai auditoriją įtikino V. Matijošaitis, V. Gedvilas ir A. Kupčinskas. Žmonių nuomone, jie geriausiai atsakė, kodėl rinkėjai turėtų balsuoti būtent už juos. Labiausiai klausytojams nepatiko V. Šustausko, K.Pūko ir A. Tepelio išsakyti atsakymai.
Antrajame etape vėl sublizgėjo V. Gedvilas ir V. Matijošaitis. Į verslininkų pateiktus klausimus prasčiausiai atsakė V. Šustauskas ir K. Juknis.
Tad apibendrinus visus debatų rezultatus, išaiškėja, jog kol kas kauniečių simpatijos teikiamos Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ deleguojamam atstovui V. Matijošaičiui bei Darbo partijos atstovui V. Gedvilui. Kol kas nepalankiausiai vertinamas Kovotojų už Lietuvą sąjungos keliamas politikas V. Šustauskas.
