Neretai policijos pareigūnams tenka vytis įtarimų keliančius vairuotojus, kurie bando išvengti susitikimo su policija, nes yra girti, ar pavogę automobilį. Neretai tokie bėgliai stabdomi šūviais. Tačiau vienas teismo sprendimas viską keičia: visiems policijos pareigūnams belieka sudėti ginklus.
Girtą vairuotoją šūviai stabdęs kelių patruliu dirbantis Ruslanas Motko po devynerių metų išgirdo, kad persistengė. Ilgus metu byla keliavo po teismus, pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, buvo grąžinta vėl nagrinėti nuo pradžių, kol pagaliau buvo nuspręsta, ko verta pareigūno paleista kulka.
Su DELFI bendravęs R. Motko sako, kad situacija gana nemaloni bet kuriam policijos pareigūnui. Didelio greičiu lėkęs automobilio vairuotojas galėjo nepartrenkti pareigūną, „Renault Espace“ vairavo būdamas girtas, akivaizdžiai kėlė pavojų tiek aplinkiniams, tiek sau, tiek kartu važiavusiems savo bičiuliams.
„Paleidau šūvį, nes jis nestojo, spruko. Nejau turėjo partrenkti pareigūną, kad jį galima būtų vytis? Teisme klausė, kodėl nenaudojome „ežio“ ar neblokavome sunkiasvoriu automobiliu. „Ežio“ tuomet iš viso neturėjome, o užblokavus automobiliu bėglius irgi kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei, nes gali į automobilį trenktis. Kas tada atsakys dėl avarijos pasekmių? Vėl kalta bus policija?“ – sakė ilgametis pareigūnas.
Be to, byloje nurodyta, kad keleiviai puikiai žinojo su kuo važiuoja ir kad vairuojantis draugas – neblaivus. Visgi, pareigūnui nemalonumų su teisėsauga kilo dėl to, kad per gaudynes paleista ir rikošetu atšokusi kulka sužalojo vieną keleivį.
Sprendimas nurodo girtus bėglius paleisti, jei yra keleivių?
Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė, kad R. Motko, 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23.40 val., vykdydamas pareigas, persistengė. Teismo nuomone, į bėglio automobilį pareigūnas šovė: „nesant būtinojo reikalingumo panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę, tinkamai neįvertinęs situacijos ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms, pobūdį“. Teismas konstatavo, kad pareigūnas iš pradžių iš savo tarnybinio ginklo pistoleto iššovė 4 perspėjamuosius šūvius į viršų. Tik automobiliui nestojus, į jį paleido dar 5 šūvius. Nors pareigūnas taikėsi į automobilio ratus, anot teismo, pareigūnas neįvertino kuo tai gali baigtis.
Dideliu greičiu važiavusiame „Renault Espace“ buvo šeši žmonės. Vienas šūkis pervėrė automobilį ir sužalojo juo važiavusį keleivį T. K. Keleivis buvo sunkiai sužalotas, medikams teko pakovoti dėl jo gyvybės. Būtent dėl to teismas ir nusprendė, kad pareigūnas neįvertino aplinkybių, tad neturėjo šaudyti.
Teismo neįtikino net tai, kad greičio pedalą nuspaudęs „Renault“ vairuotojas kėlė grėsmę sau, keleiviams ir niekuo dėtiems jo kelyje galėjusiems pasipainioti žmonėms. Taip pat nedaug trūko, kad būtų partrenktas pareigūnas.
R. Motko sako teisme sulaukęs ir klausimo, ar mokėsi šaudyti iš važiuojančio automobilio. Tačiau toks klausimas gana keblus. Anot R. Motko, Lietuvoje tokie mokymai nevyksta. Mokomasi šaudyti bėgant, bent ne važiuojant. Tai daroma Vokietijoje, o Lietuvoje toks pasirengimas tiesiog nevykdomas.
Lemtinga kulka atšoko rikošetu
„Į nestojusio automobilio ratus buvo šauta esant geroms oro sąlygoms, už miesto, tiesiame asfaltuotame kelyje, nesant duobių, kaip galima iš artesnio atstumo, esant kampui tarp automobilių, tai patvirtino ir liudytojas, tačiau rikošetu atšokusi kulka sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad automobilį „Renault Espace“ vairavusio V. D. veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams ir automobilyje buvusiems asmenims. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis neturėjo teisės vairuoti automobilio, automobiliu važiavę neblaivūs asmenys ketino ir toliau vartoti alkoholį“, – toks paaiškinimas buvo pateiktas ne vienam teismui.
Pareigūną gynęs advokatas nurodė, kad: „byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. Motko veiksmai atitiko konkrečią situaciją bei teisės aktų, nustatančių šaunamojo ginklo panaudojimą, reikalavimus. Todėl vadovaujantis Policijos veiklos įstatymais, R. Motko, kaip policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, negali būti traukiamas atsakomybėn“.
Pareigūnas teismuose ne kartą aiškino, kad jo tikslas buvo sustabdyti automobilio „Renault Espace“ vairuotoją. Be to, jis pateikė duomenis, kad paprašė kito policijos ekipažo padėti sustabdyti automobilį, bet ši pagalba buvo neefektyvi. „Kitų priemonių, kuriomis būtų buvę galima sustabdyti pažeidėją, R. Motko neturėjo“, – pažymima net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiekusiuosius skunduose.
R. Motko paaiškino, komisariatas, kuriame jis tuomet dirbo, neturėjo „ežio“. Ši priemonė iki šiol yra ne visur.
R. Motko: teismo sprendimas liepia sudėti ginklus
Antrą kartą į teismus sugrįžusioje byloje nurodoma, kad peršautas keleivis visgi nėra visiškai nekaltas dėl pasekmių. „Policijos departamentas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog automobilio „Renault Espace“ keleiviai, žinodami, jog vairuotojas yra neblaivus, ir suvokdami savo elgesio pavojingumą, sėsdami į neblaivaus V. D. vairuojamą automobilį, patys pasirinko rizikingą elgesio būdą ir tuo prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, T. K. su V. D. užsiėmė automobilių remontu, vienas kitą pažinojo, T. K. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, be to, nors ir žinojo, kad neblaivus yra ir V. D., sutiko kartu važiuoti, tokiu būdu prisiimdamas dalį rizikos, – konstatavo Klaipėdos apygardos teismas. – Įvertinus šias aplinkybes, neabejotinai matyti, kad dėl įvykio dalis kaltės yra ir nukentėjusiojo, taip pat dalis teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti nepaklususio vairuotojo V. D. kaltės, todėl proporcingai jų kaltės daliai mažintinas ir apylinkės teismo priteistas iš Policijos departamento neturtinės žalos dydis“.
Atsižvelgęs į tai, Klaipėdos apeliacinis teismas pareigūno šūvį įvertino ne kaip piktnaudžiavimą tarnyba, o kaip neatsargią veiklą.
Teismas R. Motko uždraudė dirbti teisėsaugos struktūrose vienerius metus ir šešis mėnesius taip pat paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, jos vykdymas atidedamas pusantrų metų. Per tą laiką kaip policijos pareigūnas šūvį paleidęs vyras įpareigojamas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paradoksas, po devynerių metų pagaliau išnagrinėtoje byloje paskelbta, kad „bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 20 d. ir pripažinti, kad R. Motko bausmę yra atlikęs“.
Pareigūnas nelinkęs pasiduoti ne tik dėl savęs
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas. R. Motko sako neabejotinai tuo ir pasinaudos. Be to, jis sulaukė palaikymo iš kolegų, nes tokiose situacijose reikia greitai priimti sprendimus, ką jis ir padarė. Niekas negalėjo nuspėti, kad rikošetu atšokusi kulka bus lemtinga.
„Sprendimas nėra skirtas vienam policijos pareigūnui. Jis svarbus visai policijos sistemai. Dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis. Nors asmeniškai aš šoviau pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą. Po to teko šaudyti tik mokymuose, tačiau į automobilį jau nebe. Net ir Policijos veiklos įstatymas būtent tokiu atveju leidžia panaudoti ginklą“, – sakė pareigūnas.
Anot R. Motko, jei teismo sprendimas nesikeis, visiems policijos pareigūnams lieka sudėti ginklus ir paleisti pavojų keliančius vairuotojus. Kitu atveju, visuomet išliks nors ir labai maža tikimybė, kad kulka atšoks rikošetu, kažką sužeis.
