Studentai iš Lietuvos ir penkių užsienio šalių susibūrė Kaune, kad galėtų pasisemti patirties iš žinomiausių specialistų. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko profesiniai kursai IP IC4Life („Innovation and Creativity for Life”), kuriuos organizavo žinomas ergoterapeutas iš Belgijos Erwinas Vanroue.
„Ergoterapija yra itin plati sritis. Ji apima ir mediciną, ir psichologiją, o šiandien dar ir technologijas, kurios padeda po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą”, – pokalbį pradėjo specialistas.
– Ar skiriasi ergoterapija, jos taikymas skirtingose pasaulio šalyse?
Be abejo. Lietuvoje, kaip pastebėjau čia svečiuodamasis ir kalbėdamasis su kolegomis, labai trūksta ergoterapijos teikiamų galimybių pritaikymo dirbant su vaikais. Žmonės išties mažai žino apie šią terapijos sritį, neišnaudoja visų jos galimybių. Vaikams, turintiems judėjimo sutrikimų, ypač reikalinga ergoterapeutų pagalba. Tai ateities profesija, kuri laikui bėgant taps tik paklausesnė ir svarbesnė. Šiuo metu dirbame su dizaineriais ir technologais, kartu kuriame judėjimą lengvinančius prietaisus, jutiklius, programėles išmaniesiams telefonams.
– Ar ši profesija yra populiari Belgijoje?
Taip. Trys Belgijos universitetai kasmet priima po 700 ergoterapijos studentų. Iš jų net 500 baigia jau turėdami darbo pasiūlymus. Didžiausias iššūkis kiekvienoje šalyje yra sukurti darbo vietas specialistams.
Ergoterapeutai yra labai reikalingi dienos centruose, mokyklose, įmonėse, ligoninėse ir kitose įstaigose. Juk tai specialistai, kurie turi labai reikalingų medicinos, psichologijos, reabilitacijos žinių. Dažnai tenka dirbti su šizofrenija ar Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Žinote, mes neretai sakome, kad nesame turtingiausi Europoje, tačiau turtinga yra mūsų specialybė. Pradedantis ergoterapeutas vidutiniškai uždirba 1,5 tūkst. eurų.
– Kaip vyksta susitikimas su ergoterapeutu?
Darbo su klientu pradžioje mes visada paklausiame, ko jis nori, kaip nori gyventi toliau ir ką daryti. Taip sužinome, kokias funkcijas jam turime padėti atkurti. Taip pat, jei dirbama kliento namuose, apžiūrime visas jo naudojamas patalpas, patariame, ką reikėtų pakeisti, kaip geriau pritaikyti aplinką jo poreikiams, kokie buitiniai sprendimai palengvintų reabilitaciją namuose. Viena moteris, kuri buvo patyrusi traumą ir sunkiai valdė rankas, man pasakė, kad labiausiai norėtų vėl gaminti maistą savo šeimai. Taigi, turėjau jai padėti, kad ji valdytų rankas taip, jog pati galėtų kepti, virti. Kitas mano klientas, apie kurį paprastai pasakoju ir savo studentams, yra buvęs pilotas. Viena 60-mečio vyro kūno pusė buvo paralyžiuota. Jis norėjo vėl žaisti su anūkais, lankstyti su jais popierinius lėktuvėlius. Tai buvo puiki reabilitacija, todėl aš kartu su juo lanksčiau lėktuvėlius. Ergoterapija yra daug daugiau nei tradicinių fizinių pratimų skyrimas. Mes padedame žmonėms iš naujo mokytis valgyti, vaikščioti, valdyti rankas, apsirengti, išeiti į lauką, nusiprausti.
Tai atrodo labai elementarūs, tačiau kartu ir sudėtingai atliekami veiksmai. Patyrus traumą ar sergant tokie veiksmai reikalauja ne tik fizinių, tačiau ir psichologinių pastangų.
– Kiek laiko paprastai dirbate su vienu klientu?
Atsižvelgiant į kliento būklę ir poreikius darbas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių ar net kelerių metų.
– Minėjote, kad šiandien terapeutai dirba išvien su dizaineriais ir technologais. Kokius produktus kuriate?
Kuriame tai, kas palegvina mūsų klientų judesius, reabilitaciją, sudomina juos ir padeda greičiau atlikti tam tikrus pratimus. Turime jutiklinį lanką, kuris reaguoja į žmogaus jausmus: pyktį, nerimą, ramybę. Jis reaguoja ir taip keičia vaizdus, kompiuterinio žaidimo eigą. Sukurti ir pratimai, kurie padeda paralyžiuotiems žmonėms greičiau atgauti jėgas, pradėti valdyti rankas. Nuobodžius pratimus keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu. Nauja ergoterapeutų karta turi žinoti dar daugiau ir dar plačiau naudoti technologijas, kurios palengvina darbą ir padeda greičiau pasiekti norimų rezultatų.
