Kauno centras pilnas avarinės būklės pastatų, nuo kurių bet kuriuo momentu gali nugriūti balkonai. Yra pastatų, kurie ir patys arti sugriuvimo ribos. Visgi, gyventojai neskuba investuoti į savo būstą.
Šiuo metu miesto centre yra apie 300 kritinės būklės balkonų, kurie gali kiekvieną akimirką nukristi kam nors ant galvų. Taip pat yra apie 10 namų, kurie jau nebetinkami eksploatacijai ir kelia aplinkiniams pavojų. Nepaisant galimų nelaimių, didžioji dauguma gyventojų kategoriškai atsisako renovuoti būstą.
Labiausiai neramina kaina
Norint renovuoti centre pastatytą namą, reikia gauti reikiamus dokumentus iš paveldo saugininkų, kadangi dauguma namų yra įtraukti į Kultūros vertybių paveldo zonas. Kultūros paveldo departamento, vyriausiosios specialistės Astos Naureckaitės teigimu, gyventojus baimina pats paveldo faktas, tačiau jei pastatas yra avarinės būklės, tai dokumentai išduodami gerokai greičiau, tam kad užkirsti kelią gręsiančiai nelaimei.
Nors dokumentus dėl prastos pastato būklės galima sutvarkyti greičiau, gyventojams neteikia džiaugsmo kitas dalykas – tai išlaidos. Dėl to jog pastatai įtraukti į saugomų objektų sąrašus, gerokai iškyla renovacijos kaštai, mat darbus gali atlikti tik tam tikros įmonės.
„Renovacijos darbus gali atlikti tik specialūs rangovai, nes centre yra kitokia pastatų specifika. Kultūros vertybių paveldo zonoje darbus gali atlikti tik atestuotos įmonės, kurios naudoja atitinkamas medžiagas. Neužtenka tik patinkuoti balkoną, nes tai tik kosmetinis remontas, dėl to išauga darbų kainos. Gyventojams gali tekti sumokėti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų“, – kalbėjo „Kauno centro būstas“ direktorė Jurgita Jurevičiūtė – Balčiūnaitienė.
Nors kaina ir gali išgąsdinti gyventojus, tačiau namo administratoriai primena apie galimybę atidėti mokėjimą. Gyventojai už atliktus darbus mokėjimą gali atidėti iki 6 metų. Tad tai turėtų sumažinti finansinę naštą.
Balkonai – bendra nuosavybė
Kita priežastis, kodėl gyventojai atsisako mokėti už balkonų renovaciją yra ta, jog ne visi gyventojai balkonus turi. Centre nemažai pastatų, kur balkonai yra tik antrame ir trečiame aukšte, o pirmo aukšto gyventojai balkonų neturi, tad ir nesutinka mokėti už juos.
„Dažnai gyventojai nesupranta, kodėl turi mokėti už balkonus, nors jų bute to nėra. Ateina ir sako: „Jei tai bendra nuosavybė, tai aš tada galiu bet kada į tą balkoną ateiti ir parūkyti“. Iš ties, tokiems žmonės atrodo nesąžininga mokėti, nors pagal dabar galiojančius reglamentus, balkonas priskiriamas prie fasado, kuris yra bendras, o ne privačios nuosavybės“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos atstovas Steponas Vaičikauskas.
Didelis gyventojų abejingumas
Ekspertai tikina, jog centro gyventojai iš ties yra abejingi susidariusiai situacijai, nes ne tik nesutinka leisti pinigų, bet taip pat nesiteikia dalyvauti susirinkimuose ir bandyti spręsti šią problemą.
„Situacija iš ties tragiška. Jau ne vienerius metus raginame gyventojus pritarti remonto darbams, tačiau daugelis į tai tik numoja ranka. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus prevenciškai aptraukiame tinklu, tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo“, – sakė J. Jurevičiūtė – Balčiūnaitienė.
Šiuo metu Centro seniūnijoje yra 48 namai, kuriuose yra apie 300 avarinės būklės balkonų. Juose matosi atvira armatūra, aptrupėjęs tinkas, dalyje balkonų trūksta apsauginių tvorelių. Taip pat yra apie 10 pastatų, kurie gali paprasčiausiai sugriūti. Dėl gyventojų abejingumo, per pastaruosius 5 metus buvo suremontuoti vos 18 namų stogai, keturi namų fasadai bei dviejų namų balkonai.
