Artėjant žiemos šalčiams, vairuotojams gyvenimą apsunkina šaltas lietus, smarkūs vėjai, pūgos, lijundra ir plikledis. Kaip tinkamai pasiruošti žiemai ir išvengti incidentų kelyje, pataria specialistai.
„Svarbiausia užduotis – pasirūpinti geru matomumu. Rekomenduojama automobilio salone pakeisti oro filtrą. Atlikę šią nesudėtingą procedūrą, pasirūpinsite, kad langai nerasotų, nekiltų papildomų problemų: kai lauke drėgna ir šalta, šis klausimas tampa itin aktualus. Prieš prasidedant šaltajam sezonui, reikėtų pakeisti automobilio stiklų valytuvų gumeles. Dauguma pamiršta tai padaryti, nors tai derėtų atlikti bent du ar tris kartus per metus – dėl nesuprantamų priežasčių vairuotojai jų nekeičia net po penkerius metus“, – teigia komandos „B-Tuning“ lenktynininkas Andrejus Sevastjanovas.
„Labai svarbu pasirūpinti žiemai tinkamu automobilių stiklų valymo skysčiu – rinkitės ne tą, kuriuo prekiaujama bet kuriame prekybos centre (esą toks tinkamas, kai oras atšąla iki 5–15 laipsnių šalčio). Reikia tiksiančio spaudžiant 30 laipsnių šalčiui“, – pasakoja lenktynininkas.
„Padarę šiuos paprastus dalykus, galite būti tikri, kad matomumo problemų tikrai nekils. Kalbant apie matomumą už automobilio ribų, labai svarbu deramai pasirūpinti automobilio žibintais. Dabar dažnai naudojami aplinkos poveikiui itin atsparūs plastikiniai automobilių žibintai, kurie nuo plovimo ir kelio nešvarumų praranda reikiamas savybes. Atlikus žibintų restauravimo ir poliravimo darbus, atkuriamos optinės ir estetinės jų savybės, jie šviečia ryškiau, todėl matomumas tamsiu paros metu nekelia problemų. Žibintais pasirūpinęs vairuotojas gali jaustis saugus kelyje“, – pabrėžia A. Sevastjanovas.
Tačiau tai dar ne viskas – teks pasirūpinti dar keliais svarbiais dalykais. Pirmasis punktas sąraše daugeliui vairuotojų turėtų būti padangos. „Esant žemai temperatūrai, vasarinės padangos paprasčiausiai nebegali sukurti reikiamo sukibimo su kelio danga. Dauguma nelaimių kelyje nutinka būtent dėl vairuotojų aplaidumo – laiku nepakeitus vasarinių padangų, trūksta sukibimo“, – primena lenktynininkas.
Pati sunkiausia pradedantiems vairuotojams tenkanti užduotis – ratų ir amortizatorių reguliavimas, tačiau šiuos darbus derėtų patikėti autoservisui.
Pirmiausia treniruotė, o tada – į kelią
„Galioja labai paprasta taisyklė: kuo dažniau vairuoji, tuo geriau tai darai. Europoje pastaruosius kelerius metus auga žuvusių vadinamųjų savaitgalinių motociklininkų skaičius. Savaitgaliniai motociklininkai – suaugę žmonės, nusprendę įsigyti motociklą (kaip brangų žaislą) ir važinėjantys juo tik savaitgaliais. Toks vairuotojas neturi įgūdžių, kurie padėtų nepasimesti sudėtingoje situacijoje. Todėl, atsidūrus kritinėje situacijoje, kol priimtas sprendimas įgyvendinamas, praeina gana daug svarbaus laiko – deja, neretai dėl to žūsta žmonės “, – tvirtina Rusijos žiedinių lenktynių (RSKG) „Turing–Lait“ klasės čempionas Borisas Šulmeisteris.
Receptas labai paprastas: nesėskite prie vairo ekspromtu, reguliariai treniruokitės, tobulinkite įgūdžius. „Arba vairuokite nuolat, arba nevairuokite visai. Jeigu prie vairo sėdatės kartą per dvi savaites, pavyzdžiui, tik savaitgalio išvykoms, susiduriate su gerokai didesne avarijos rizika. Tinkamas palyginimas – kovos menai: užkirsti kelią smūgiui mums pavyks tik tada, jeigu treniruosimės bent keturis kartus per savaitę mažiausiai po dvi valandas. Kai veiksmas jau bus pakartotas dešimtis tūkstančių kartų, reikiamą akimirką organizmas pats priims tinkamą sprendimą“, – samprotauja B. Šulmeisteris.
Lenktynininko patarimas galioja tiek naujokams, tiek patyrusiems vairuotojams. „Nors ir turiu daug patirties lenktynėse, esu tik žmogus: pasnigus pirmiausia važiuoju į aikštelę, kur galiu ramiai prisitaikyti prie naujų sąlygų, atgaivinti įgūdžius – per vasarą viskas pasimiršta. Savaime suprantama, puikiai suvokiu, kas nutiks nuspaudus greičio pedalą ir skubiai pasukus vairą, žinau, kas laukia – treniruotės reikalingos mano smegenėlėms“, – sako Rusijos čempionas.
„Bet koks judėjimas – ar tai būtų važiavimas lenktyniniu automobiliu trasoje, ar važiavimas greitkeliu – susideda iš dviejų komponentų: to, ką jūs galvojate apie važiavimą, ir to, ką jaučiate. Pirmasis elementas daugiausia susijęs su teorija, o antrajam būtinas kartojimas. Tik tada, kai jūsų smegenėlės suvoks automobilio priklausomybę nuo greičio pedalo ir stabdžių, jūs tapsite atsargiu vairuotoju. Kito būdo nėra – tik nuvažiuoti kilometrai, daug kilometrų“, – konstatuoja B. Šulmeisteris.
Saugokitės tiltų
Net jeigu gatvės išklotos kokybišku asfaltu, nuvalytas sniegas, tai dar nereiškia, kad kelionės metu nesusidursite su iššūkiais. Tiltai – atkarpa, kur vairuotojai privalo būti itin atsargūs.
„Kelias gali būti sausas ir lygus, tačiau ant tilto ar viaduko gali laukti nemalonus siurprizas – plikledis. Po tiltu ar viaduku – tuščia ertmė, todėl dėl ore esančios drėgmės būtent ten pirmiausia ir susiformuoja ledas. Ta pati taisyklė galioja ir išvažiuojant iš tunelių, tiltams per upes. Pastarieji tiltai – patys pavojingiausi“, – sako A. Sevastjanovas.
Patarimai, kaip sumažinti avarijos riziką, labai paprasti ir akivaizdūs: „Laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių ir, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kelio būklę, pasirinkti saugų greitį. Tai pagrindinės taisyklės, kurias prisiminti nepakenktų ir patyrusiam vairuotojui. Reikia nuolat sau užduoti vieną klausimą: ar esu pasirengęs sustoti, jeigu kelyje staiga atsiras kliūtis? Nevertėtų važiuoti labai greitai, nes stabdymui gali prireikti ir 200 metrų“, – sako A. Sevastjanovas.
Dažniausia avarijų priežastis – neatsargumas. „Blogu oru vairuotojams trūksta atidumo. Jauni vairuotojai kelyje dažniausiai elgiasi droviai ir atsargiai – jie dar nepasitiki savimi. Pats pavojingiausias – antrasis etapas, kai vairuotojas pradeda manyti galintis ir mokantis viską. Pirminis atsargumas išnyko kaip dūmas, o reikiamos patirties dar nėra. Būtent tada vairuotojai pradeda drąsiau spausti greičio pedalą. Prasideda klaidos, nukenčia žmonės. Svarbu prisiminti: protingas vairuotojas visada išsisuks iš keblios padėties, o išmintingas – į ją nepaklius“, – tvirtina lenktynininkas.
„Jeigu neskaičiuotume avarijų, susijusių su alkoholio vartojimu arba atvejų, kai užsnūdęs vairuotojas išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, pamatytume, kad avarinės situacijos dažniausiai susidaro tada, kai automobilis staiga pradeda elgtis neprognozuojamai. Taip nutinka vairuotojui pasirinkus kelio ir oro sąlygų neatitinkantį greitį. Atsidūręs ekstremalioje situacijoje, vairuotojas nebūna jai pasirengęs: paleidžia iš rankų vairą ir užsimerkia. Todėl pasimeta, vietoj stabdžių paspaudžia greičio pedalą – arba atvirkščiai. Nemalonumų išvengti padeda tik pratybos“, – konstatuoja B. Šulmeisteris.
