Lapkričio pradžioje bendrovė „Kauno energija“ prognozavo, kad vidutinės sąskaitos už šildymą (be mokėjimų už karštą vandenį ir vonios kambario šildytuvą) šių metų spalio mėnesį sieks apie 66 litus (su 9 proc. PVM). Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad faktinės vidutinės sąskaitos už 60 m2 ploto buto šildymą turėtų sudaryti apie 62,4 lito (su 9 proc. PVM). Taigi, sąskaitos bus beveik 5,5 proc. mažesnės nei buvo prognozuota.
Vidutinė sąskaita už 60 m2 buto šildymą spalį turėtų sudaryti apie 62,4 Lt su PVM (apie 57,25 lito be PVM). Palyginimui, pernai spalį ji buvo apie 81 litas su PVM (apie 74,3 lito be PVM). Naujų ir modernizuotų gyvenamųjų namų gyventojai už spalį suvartotą šilumą mokės daugiau nei dvigubai mažiau (apie 30 litų su PVM) nei senų nemodernizuotų namų gyventojai.
Vidutinės sąskaitos už šildymą spalio mėnesiais mažėja jau ketverius metus iš eilės. Vidutinė sąskaita už šildymą (neskaitant mokėjimų už karštą vandenį ir cirkuliaciją) 2014 m. spalio mėnesį bus apie 23 proc. mažesnė nei pernai tą patį mėnesį.
Sąskaitų mažėjimą lemia dėl bendrovės „Kauno energija“ vykdomų investicijų mažėjanti šilumos kaina ir dėl šiltesnių orų sumažėjęs šilumos suvartojimas. Šių metų spalį šilumos kaina buvo beveik penktadaliu (19,95 proc.) mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Šiemet spalį ji buvo 20,47 ct/kWh be PVM, o pernai – 25,57 ct/kWh be PVM.
Šilumos suvartojimas išliko panašiame lygyje kaip ir pernai tuo pačiu metu, nepaisant netgi to, kad šiemet Kaune šildymo sezonas buvo pradėtas beveik savaite vėliau nei pernai. Pirmosios šio šildymo sezono dienos buvo gerokai šaltesnės nei pernai. Vidutinė lauko oro temperatūra šiemet spalį šildymo laikotarpiu buvo 2,03 oC, tuo tarpu pernai – 8,57 oC. Dėl to, šilumos pastatams šildyti pirmosiomis šių metų šildymo sezono dienomis buvo vartojama daugiau. Bendras šilumos suvartojimas 2013 ir 2014 metų spalio mėnesiais ženkliai nesiskiria: atitinkamai 4,83 ir 4,67 kWh/m2.
Šilumos kainos, o, tuo pačiu – ir sąskaitų sumažėjimą lėmė AB „Kauno energija“ įvykdytos investicijos į šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, biokuro įrenginių diegimą bei vamzdynų keitimą. Per 2014 metus į šias sritis bendrovė bus investavusi daugiau nei 67,5 mln. litų (iš jų, beveik 22,6 mln. – Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama). Šios investicijos leido sumažinti šilumos gamybos savikainą ir, pagal galiojančią kainų nustatymo metodiką, privertė sumažinti ir nepriklausomų gamintojų tiekiamos šilumos kainas.
