Komunikacija per įvairias viešas protesto akcijas, meninius renginius ar tiesiog gatvėje vykdomus performansus – tai puiki erdvė ne tik komunikuoti su visuomene, bet ir įdomiau, daug efektyviau pasiųsti komunikacinę žinutę. Apie komunikaciją pasitelkus meną ir ne tik buvo diskutuojama Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kultūros institucijos ir komunikacija: kūrybiško dalyvavimo link“.
Konferencijoje dalyvavo Europos kultūros komisijos (European Capitals of Culture, ECOC) tarptautinių santykių ekspertas Hammsas-Dietrichas Schmidtas iš Vokietijos, kuris pasidalino patirtimi apie veiksmus, kuriuos reikia atlikti norint tapti Europos kultūros sostine – 2022 metais šio titulo siekia Kaunas.
Ekspertas pabrėžė, kad norint tapti tikrąją kultūros sostine, o ne pajuokos objektu, reikia daug ir kūrybingai dirbti. „Kiekvienas miestas turi stengtis atrasti, kuo jis galėtų būti išskirtinis ir kokioje srityje turėtų „sužibėti“. Reikia atrasti ir „vietinius herojus“ – tai proga parodyti, ką turite, kas yra geriausi, įdomiausi. Svarbu idėja, kuri skatintų kažką daryti; sunku ją sugalvoti, bet tai pasiteisina. Kultūros sostinė be idėjos – nenusisekusi, o prasminga žinutė pasiekia visą Europą“, – pasakoja Folkwango menų universiteto profesorius.
„Vokietijoje Ruhro sritis kultūros sostine buvo prieš ketverius metus, 2010-aisiais, tačiau dar dabar žmonės apie tai kalba, nes visus juos, net tuos, kurie specialiai nėjo į kultūrinius renginius, vienaip ar kitaip susitiko su kultūra, mieste galėjo daryti ką nori – šokti, dainuoti, vaidinti ir t. t. Kiekviena diena buvo skirta kokiai nors meno sričiai, pavyzdžiui „dainos dieną“ visur buvo dainuojama: mieste, ligoninėje, kalėjime ir t. t.“, – pasakoja svečias. Hammsas-Dietrichas Schmidtas sako, kad taip ir turėtų būti: „Meniniai renginiai turėtų būti prieinami visiems, į miestą išėjęs žmogus turėtų net neplanuodamas papulti į kultūrinę akciją, performansą“, – teigia ekspertas ir priduria, kad į šį projektą reikia investuoti, bet jei jį darai neatmestinai, tai pasiteisina ir ne tik atsiperka, bet ir atneša naudos miestui. „Ruhr 2010“ metu Vokietija sulaukė 11 mln. turistų, 15 proc. iš jų buvo užsieniečiai.
