Šį trečiadienį kauniečiai tapo neeilinio įvykio liudininkais. Prie Ryšių istorijos muziejaus atriedėjo istorinio pašto kelio Sankt Peterburgas – Kaunas-Varšuva dalyviai, šiuo metu keliaujantys iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją.
Atvykę keliautojai atvežė laiškus iš Rusijos bei Latvijos miestų. Savo ruožtu Kauno meras Andrius Kupčinskas, naudodamasis pašto karietos paslaugomis, laišką išsiuntė į Varšuvą.
Pasak vieno iš idėjos autoriaus „Klajūnų klubo” prezidento Gintauto Babravičiaus, šiuo žygiu siekiama aktyvinti politinius, kultūrinius, ekonominius ir socialinius ryšius su regiono valstybėmis, padėti suvokti ir naujai vertinti istorinį paveldą. Pašto kelio klestėjimo laikais, dažnai keičiant žirgus iš Sankt Peterburgo į Varšuvą laiškai nukeliaudavo per dvi savaites.
„Taip pat norime populiarinti unikalią lietuviškų arklių, žemaitukų veislę, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pašto kelių statybos istoriją”, – akcentavo G. Babravičius.
„Visų pirma sveikinu šios idėjos sumanytojus, už tokią puikią iniciatyvą. Šis žygis ne tik parodo pašto kelią, bet jis yra labai svarbus ir edukacine prasme. Taip pat labai džiugu, jog žygyje dalyvauja mūsų patys ištvermingiausi žemaitukai, kurie manau puikiai susidoros su šia užduotimi. Ši mūsų nacionalinė arklių veislė garbingai įveiks visą atstumą”, – sakė LR žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
„Išties Kaunas švenčia 606 metus kaip gavo Magdeburgo teises, per tą laikotarpį miestas turėjo daug misijų, ir viena iš jų buvo kuo greičiau perduoti žinias. Šis kelias nuo Peterburgo iki Varšuvos per Kauną taip pat ėjo neatsitiktinai, Kaunas vienintelis priklausė Hanza sąjungai, mieste susikirsdavo daug strategiškai reikšmingų kelių. Visos Kauno bendruomenės vardu, mes norėtumėme nusiųsti palinkėjimus Varšuvai, tikimės, kad laiškas su žemaitukų pagalba sėkmingai pasieks savo tikslinį adresatą”, – teigė Kauno meras A. Kupčinskas.
Renginio metu kauniečiai ne tik pamatė istorinę pašto karietą, bet ir turėjo galimybę ja pasivažinėti specialiai šiam projektui sukurtomis karietomis, pasigrožėti įspūdingais žirgais bei pabendrauti su istorinio pašto kelio žygio dalyviais.
Istoriniai faktai
Caras Pavelas I, kuris valdė Rusiją XVIII amžiaus pabaigoje, XIX amžiaus pradžioje suvokė, kad be geros infrastruktūros tokia milžiniška šalis, kaip Rusija ilgai neišsilaikys, todėl reikia vystyti kelių infrastruktūrą. Taip gimė grandiozinis sumanymas tiesti kelią į Vakarus ir sujungti Rusijos sostinę Peterburgą su Lenkijos karalystės sostine Varšuva, tuo metu įėjusia į carinės Rusijos sudėtį.
Trakto statybą imta iš peties skubinti – jau 1820 m. atidarytas magistralės ruožas Kaunas-Suvalkai. Plento ruožą Daugpilis-Kaunas planuota atidaryti 1833 m., bet tam sutrukdė prasidėjęs Lietuvos-Lenkijos sukilimas. Oficialia arklių pašto kelio Peterburgas-Varšuva atidarymo data laikomi 1836 m. Arklių pašto kelio svarba išblėso tik atsiradus geležinkeliui – 1862 m. atidaryta plačiojo geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Vilnius-Varšuva. O šiandien šia krytimi keliaudami mašinomis dažnai nesusimąstome, kad iš tikrųjų važiuojame senuoju arklių pašto keliu.
