„Mes prie Nemuno užaugę, Mylim savo miestą Kauną, Jeigu niekas neužpyks, Kaunas – Lietuvos širdis“, – žinomos dainos žodžius niūniuoja psichoterapeutas Andrius Kaluginas prisimindamas jaunystę Kaune. Ne vienerius metus Vilniuje gyvenantis ir dirbantis žinomas specialistas prisimena, kad su panko skiautere Kaune 80-taisias buvę baisu pasirodyti. Dar ir šiandien A. Kaluginas apie sostinę daug geresnės nuomonės nei apie gimtąjį miestą. Ir jis ne vienas toks.
Nesantaika tarp miestų
„Vilnius visada pasižymėjo savo liberalumu, laisvesniu požiūriu į stilių, užsieniečius, kitas kultūras, skirtingus judėjimus, – tvirtina buvęs kaunietis. – Jaunystėje man vaikščioti su skiautere Kaune būdavo baisoka, o Vilniuj tai niekam nerūpėjo. Kauniečiai yra mažiau psichologiškai lankstūs, labiau laikosi kultūrinių tradicijų, jiems trūksta sveiko, normalaus konservatyvumo.“
Pasak psichoterapeuto, Vilnius – daugelio kultūrų miestas, kuriame kartu gyvena lietuviai, rusai ir lenkai. Čia šalia įsikūrusios skirtingų religijų bažnyčios, viename kieme bėgioja skirtingom kalbom šnekantys vaikai – todėl ir tolerancijos daugiau.
„Kaunas didžiuojasi savo lietuvybe. Čia beveik nėra susimaišiusių kultūrų, daugiausia gyvena lietuviai katalikai. Kauniečiai mano, kad jie puoselėja lietuviškas tradicijas, kultūrą, tikėjimą. Natūraliai, jie mažiau tolerantiški, Kaunas – jų pasididžiavimo objektas.“
Nors daugelis kauniečių su tokiu požiūriu nesutiktų, panašiais stereotipais vadovaujasi tikrai ne vienas. Metų pradžioje atliktos Lietuvos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, kad stereotipai apie didžiuosius Lietuvos miestus labai gajūs.
„Paprašėme respondentų apibūdinti Vilnių ir Kauną kaip žmogų. Sostinę žmonės įsivaizduoja lyg jauną, veržlų karjeristą, o Kauną – kaip apsukrų, kiek netašytą provincialą. Įdomu tai, kad apklausos metu bene trečdalis respondentų iš Vilniaus pareiškė, jog Kaune nėra nei kultūrinio gyvenimo, nei pramogų. Daugelis vis dar mano, kad Kaunas – banditų miestas“, – tyrimo rezultatus komentavo EFCOM vadovė Jurga Chomskytė-McGeever ir pabrėžė, kad neigiamas požiūris į Kauną net daro įtaką verslininkams. Dauguma jų verslą mieliau pradėtų sostinėje.
Sportininkams stereotipai nerūpi
Girdėdamas šiuos pasvarstymus, kaunietis ir antrojo, kasmetinio Kauno maratono organizatorius Algirdas Pukis tik šypsosi.
„Dauguma stereotipų – atgyvena, žmonių galvose suformavusi prieš kelis dešimtmečius. Juk miestai taip sparčiai keičiasi. Be to, sporto renginiams jokie stereotipai negalioja, – įsitikinęs A. Pukis ir meta iššūkį visiems buvusiems kauniečiams kviesdamas iš naujo atrasti gimtąjį miestą. – Šiais metais lyg tyčia pasirinkome šūkį „Susitikime Kaune birželio 15 dieną“ ir kviečiame visus buvusius kauniečius bent vienai dienai į svečius: sugrįžkite, susitikite su savo seniai nematytais draugais, klasiokais, grupiokais, artimaisiais ir tikrai nustebsite, kaip gera sekmadienį kartu prabėgti Laisvės alėja.“
Algirdas Pukis prisimena, kad pernai, planuodamas pirmąjį Kauno maratoną, net negalėjo tikėtis tokio svečių antplūdžio iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio valstybių.
„Turėjome sportininkų iš Meksikos, Jungtinių Amerikos valstijų, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Škotijos ir kaimyninių valstybių. Jau nekalbant apie bėgikus iš bene visų Lietuvos miestų ir miestelių. Bėgikai – tai visų pirma sporto vienijami entuziastai, kuriems ribos tarp miestų ar valstybių neegzistuoja“, – sako Kauno maratono organizatorius.
A.Pukio teigimu, pasaulyje yra susiformavusi ne viena bėgikų bendruomenė, kuri ne tik varžosi, bet ir treniruojasi kartu, dalinasi savo rezultatais, geriausiomis trasomis ir vaizdais iš jų per įvairias mobilias programėles.
„Draugystė tarp maratono dalyvių – lyg tarp žmonių, kopiančių į kalnus. Kartu išgyventos emocijos, įveikti kilometrai ir nuovargis, nugalėtas skausmas ir euforija kirtus finišą – suvienija mus lyg brolius. Tikiuosi, kad Kaune vyksiantis maratonas pagaliau suvienys ir ne tik didžiausius Lietuvos miestus, bet skirtingų pažiūrų žmones – todėl birželio 15 dieną skelbiame jeigu ne karo pabaigą, tai bent paliaubas“, – juokauja A. Pukis.
Švelnindamas savo požiūrį į nesantaiką tarp miestų, A.Kaluginas priduria, kad nors stereotipus sunku išgyvendinti, masiniams renginiams, ypatingai sporto šventėms, išankstinės nuostatos įtakos turi nedaug.
„Lietuvoje sportas – vienijantis dalykas. Juk kai žaidžia, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio rinktinė – visi suvažiuoja į Žalgirio areną. Jeigu bėgikas nevažiuotų į renginį tik dėl to, kad jis vyksta Kaune, reikštų, jog jis apskritai nemotyvuotas dalyvauti“ – šypsosi A. Kaluginas pabrėždamas, jog gražios, ypatingai su sportu susiję iniciatyvos vieniją visą šalį.
II-asasis kasmetinis, tarptautinis Kauno maratonas vyks šių metų birželio 15 dieną Kaune. Planuojama, kad jame dalyvaus apie 4000 sportininkų, bėgimo ir šiaurietiško ėjimo entuziastų iš Lietuvos ir pasaulio. Dalyviai gali rinktis maratono, pusės maratono, 10 km ir 5 km distancijas. Šeimoms, vaikams ir visiems, kurie nori linksmai praleisti vasarišką sekmadienį, siūlomas Šeimos bėgimas ir bėgimas su vaikiškais vėžimėliais. Renginio globėjas – daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna.
