Faktai rodo: artėja moterų vadovavimo laikotarpis – Kas vyksta Kaune

Faktai rodo: artėja moterų vadovavimo laikotarpis

Kauno technologijos universitete (KTU) vadovaujančias pareigas užimančios moterys yra įsitikinusios – daugelį lyčių vaidmenis apibrėžiančių stereotipų galima paneigti. Į vieną iš jų – „vyrai yra geresni vadovai“ – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė, laikinai einanti fakulteto dekanės pareigas, atsako: „Manau, kad šiandien, ypač akademinėje sferoje, tradiciškai „moteriškos“ savybės yra reikalingesnės“.

KTU Žmogiškųjų išteklių departamento direktorės Kristinos Jakubaitytės-Revutienės pateiktais duomenimis, šiandien Universitete tarp administracijos darbuotojų yra 73 proc. moterų ir 27 proc. vyrų, o iš pedagoginio personalo vyrai sudaro 54 proc., o moterys – 46 proc. „Mūsų organizacijoje išlaikoma lyčių pusiausvyra, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu“, – teigia K. Jakubaitytė-Revutienė.

Universiteto valdymo grupės veikloje dalyvaujanti departamento vadovė teigia, jog pusiausvyra kolektyve svarbi dėl atmosferos bei dėl galimybės dirbant pažinti ir derinti skirtingus požiūrius. „Darbdaviai teigia, jog bijo įdarbinti moteris, turinčias vaikų, nes pastarieji dažnai serga. Mamų su mažais vaikais turime ir savo departamente, tačiau šiandien, kai yra visos sąlygos dirbti iš namų ar kitos patogios vietos, galimų sprendimų tikrai yra ne vienas“, – sako KTU Žmogiškųjų išteklių departamento direktorė. K. Jakubaitytė-Revutienė primena, jog Europos Sąjungoje lygios galimybės reglamentuojamos ir įstatymiškai – kai kuriose šalyse egzistuoja įstatymai, kad kandidatuojant į tą pačią darbo vietą moteriai ir vyrui, turintiems vienodas kompetencijas, rekomenduojama priimti moterį.

Moterų, užimančių aukštas pareigas akademinėse organizacijose, daugėja

2012-aisiais atlikto lyčių lygybės moksle skatinimo ekspertų grupės tyrimų ataskaita teigia, jog mokslo ir studijų institucijų aukščiausiuose instituciniuose dariniuose – tarybose ir senatuose – moterys sudaro atitinkamai 35 ir 33 proc. Kita vertus, KTU valdymo grupę, atsakingą už Universiteto veiklos organizavimą, šiandien sudaro 5 moterys ir 4 vyrai.

Pirmoji ir kol kas vienintelė moteris Universiteto rektorė Lietuvoje buvo Liucija Baškauskaitė-Baškauskas, laikinai ėjusi šias pareigas atkurtajame Vytauto Didžiojo universitete. Tačiau moterų dalyvavimas universitetų valdymo grupėse tampa įprastu reiškiniu: ne tik Kauno technologijos, bet ir Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo prorektorės yra moterys, LSMU studijų, VDU viešųjų ryšių prorektorės – moterys.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentės Jurgitos Šiugždinienės manymu, geras vadovas yra tas, kuris sugeba suburti komandą.Jeigu anksčiau vyravo daugiau autoritarinio vadovavimo modelis, šiandien svarbu visiems kartu sutarti dėl lūkesčių ir vertybių. „Vadovo vaidmuo pasikeitė – ypač tokiose organizacijose, kuriose sukauptas didelis intelektinis potencialas, pavyzdžiui, akademinėse institucijose ar aukšto lygio korporacijose. Šiandien svarbiau komanda, tinklaveika, motyvavimas. „Moteriškos“ savybės, net ir pripažįstant, kad tai – stereotipas, mano nuomone, šiuolaikiniam vadovui yra labai tinkamos.“

„Stiklinių lubų“ fenomenas

Lyčių lygybę tyrinėjantys mokslininkai yra pasiūlę visą rinkinį sąvokų, kurios apibūdina moterų segregaciją akademinėje sferoje. Gana gerai žinomos bent dvi iš jų: „nesandarus vamzdis“ (ši sąvoka apibūdina moterų skaičiaus mažėjimą aukščiausiose akademinės hierarchijos pakopose), „stiklinės lubos“ (neformalios kliūtys, su kuriomis mokslininkės susiduria, darydamos akademinę karjerą).

Harvardo teisės fakulteto forumo pateikiamais duomenimis, per 2013-uosius Europoje pasiektas didžiausias proveržis moterų dalyvavimo tiek privačių, tiek valstybės institucijų valdymo grupėse. Sėkmingiausi rodikliai – Suomijoje, kur moterys sudaro 23 proc. visų įmonių valdymo grupių narių. Tačiau erdvės tobulėti net ir šioje, lygiomis galimybėmis garsėjančioje šalyje, dar yra – moterys sudaro tik 4,2 proc. tarp aukščiausiųjų ir tik 16 proc. tarp vykdančiųjų vadovų.
Moterų vaidmens moksle tyrėjai teigia, kad tose šalyse, kuriose pati modernybės istorija yra ilgesnė, o mokslinių tyrimų institualizacija labiau išplėtota ir turi daugiau finansinio palaikymo (JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija), vyrai stipriai viršija moterų mokslininkių ir tyrėjų skaičių. Moterys šiose šalyse dar tik pradeda skverbtis į jau suformuotas ir vyrų užimtas mokslinių tyrimų institucijas. Tuo tarpu tose šalyse, kuriose mokslininkų ir tyrėjų profesijos yra mažiau išplėtotos, moterys į mokslą įsitraukusios labiau.

„Gal man tiesiog pasisekė, tačiau nė vienoje darbovietėje nejaučiau, kad man būtų trukdoma kilti karjeros laiptais dėl to, kad esu moteris, – prisipažįsta J. Šiugždinienė. – Kita vertus, man ir pačiai nėra jokio skirtumo, kas ir kokias užima pareigas. Ilgą laiką esu dirbusi Jungtinėse Tautose – ne tik su skirtingų lyčių, bet ir su skirtingų tautybių, religijų, rasių atstovais.“

Motyvuoja iššūkiai

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės nuomone, nėra „vyriškų“ ir „moteriškų“ specialybių ar profesijų. „Aš pati, nors ir baigiau verslo ir viešąjį administravimą, pradžioje buvau įstojusi į taikomąją matematiką“, – teigia J. Šiugždinienė, tiksliuosius mokslus iškeitusi į sau artimesnę sritį.

Laikinoji fakulteto vadovė teigia, kad darbe ją motyvuoja iššūkiai. „Mane traukia dideli projektai. Pavyzdžiui, LR vyriausybėje dirbau krizės laikotarpiu (J. Šiugždinienė buvo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus kanclerio pirmoji pavaduotoja – aut. past.). Tai buvo didelis iššūkis ir man jis labai patiko. Įgavau daug patirties“, – sako J. Šiugždinienė. Vadovaudama fakultetui KTU docentė susiduria su dvejopu iššūkiu – atrasti bendrus sąlyčio taškus, galimas bendradarbiavimo kryptis tarp skirtingų mokslo sričių ir sustiprinti socialinių bei humanitarinių mokslų reikšmę technologiniams mokslams ir įvaizdį visuomenėje apskritai. „Dirbdama čia matau ir aukštesniame lygyje esančias problemas, taisytinus švietimo sistemos niuansus. Man ypač svarbu dalyvauti didesniame procese, nes tai mane įkvepia“, – sako J. Šiugždinienė ir priduria, kad svarbiausia jos užduotis šiandien yra įtikinti žmones, motyvuoti juos naujiems darbams.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA