Kad mokamą automobilių stovėjimą mieste administruojanti Všį „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veikla kelia abejonių, ne kartą rašėme portale „Kas vyksta Kaune“. Tačiau per spalį ir lapkritį auditą atlikęs Kauno savivaldybės centralizuotas vidaus audito skyrius atskleidė ne vieną pritrenkiantį faktą, dėl ko miesto biudžetas per 9 įstaigos darbo metus galėjo netekti milijoninių įplaukų, o įstaigos vadovybė galėjo papildomai pelnytis.
Auditoriai konstatavo, kad įstaigos vadovas galimai netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, dėl to siūloma nedelsiant imtis visų priemonių apginti savivaldybės interesus, spręsti klausimą dėl įstaigos vadovo atsakomybės (tame tarpe ir materialinės), rekomenduojama įstaigos audito dokumentus perduoti teisėsaugos institucijoms, o miesto transporto ir eismo organizavimo skyrių pateikti planą, kaip bus įgyvendintos audito rekomendacijos šalinant trūkumus.
Auditoriai teigia, Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyrius taip pat neatliko jam pavestų funkcijų ir neužtikrino „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kontrolės, todėl skyriaus vidaus kontrolė įstaigos veiklos priežiūroje buvo silpna.
Vadovas nesutinka su auditorių išvadomis
Audito metu nustačius, kad įstaigoje nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką rezultatams, kadangi negalima nustatyti tikslaus įsigytų mokėjimo automatų skaičiaus, negalima identifikuoti iki 2011-ųjų įsigytų mokėjimo automatų ir įsitikinti, ar eksploatuojami tikrai tie aparatai, kurie buvo įsigyti, neužtikrinamas tinkamas vietinės rinkliavos rinkimo už automobilių statymą kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonojoje organizavimas ir kontrolė. Nustatyta, kad įstaiga prekes ir paslaugas perka nesilaikydama viešųjų pirkimų įstatymų nustatytos tvarkos, neužtikrina tinkamo bilietų apskaitos knygos pildymo, įstaigos informacija apie pirkėjų įsiskolinimą yra nepatikima, o taikoma „prevencinė“ tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti LR galiojantiems teisės aktams, neužtikrinamas tinkamas dokumentų valdymas ir apskaita, todėl įstaigos vidaus kontrolė vertinama kaip silpna.
Supažindinus įstaigos vadovą su audito dokumentų projektu, auditoriai pastebėjo, kad vadovas turi ydingą požiūrį į įstatymų laikymąsi bei įstaigos skaidresnės veiklos organizavimą. Vadovas kategoriškai atmetė didžiąją dalį vidaus audito ataskaitoje siūlomų priemonių, kurias įdiegus įstaigos veikla nurodytose srityse taptų skaidresnė, nekalbant apie tai, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Mokėjimo aparatų „bėdos“
Įstaiga auditoriams pateikė netinkamą informaciją apie mokėjimo aparatus, o identifikaciniai numeriai yra tik nuo 2011-ųjų įsigytuose aparatuose. Vieną aparatą įstaiga susirinko pati iš atsarginių detalių, 8 aparatus įstaigos darbuotojai patys rekonstravo iš kortelinių į monetinius.
Be to, įstaiga visus 263 rinkliavos aparatus už beveik 3,5 mln. litų įsigijo be viešųjų pirkimų procedūrų, o inventorizacijos metu rasti 2 papildomi mokėjimo automatai, kurie nebuvo apskaityti.
Auditoriai nustatė, kad nėra sąsajos tarp mokėjimo automatų inventorinių ir identifikacinių numerių, dėl ko tampa negalimas faktiškas automato egzistavimo fakto palyginimas su įstaigos duomenimis. Rinkliavos surinkimui naudojami neįtraukti į LR leidžiamų naudoti automatų modelių sąrašą aparatai, kurie nėra įregistruoti mokesčių inspekcijoje. Automatai nėra užplombuoti ekspertinės įmonės, aparatų remontą atlieka įstaigos darbuotojai, o ne aptarnaujantis specialistas, turintis teisę atlikti prekybos automatų techninę priežiūrą.
Naudojant neįregistruotus ir techninio paso neturinčius aparatus atsiranda rizika, jog gali būti neteisėtai pakeista mokėjimo automato pinigų skaičiuoklio programa ar konstrukcija, sumuojamieji skaitikliai neteisėtai nustatyti į nulinę padėtį, nepagrįstai mažinamos aparatu įregistruotos įplaukos ar imituojamas jų registravimas, gali būti nenustatyta tiksli mokėjimo aparato naudojimo pradžios data, nenustatyta tiksli mokėjimo aparatų nurašymo priežastis, jie neperduoti utilizuoti, dėl ko galėjo būti toliau eksloatuojami. Dėl to atsiranda didelė mokėjimo automatų apskaitos ir jų surenkamų lėšų kontrolės nebuvimo rizika.
Tiesa, auditoriai konstatuoja, kad eksploatuojami mokėjimo aparatai išorės vartotojui atspausdina bilietą, įstaigai – inkasacinę ataskaitą, tačiau įplaukas registruojančioje dalyje nėra fiksuojami nepanaikinamo bendrųjų įplaukų skaitiklio parodymai.
Neskaidrūs pinigų naudojimo faktai
Peržiūrėjus beveik visus 2012 m įstaigos įsigijimus, nustatyta, kad pirkimams išleista daugiau nei 1,4 mln. litų, iš jų už beveik 900 tūkst. litų įsigyta prekių ir paslaugų be viešųjų pirkimų procedūrų.
Kadangi įstaiga nėra reglamentavusi atsiskaitymo su savivaldybe periodiškumo tvarkos, įstaiga turi sąlygas surinktą rinkliavą naudoti savo reikmėms, o savivaldybė, negaudama lėšų, negali vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tame tarpe ir Všį „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Praėjusių metų spalį įstaiga buvo skolinga savivaldybei 1,7 mln litų, tuo tarpu savivaldybė skolinga įstaigai 1,9 mln. litų, rašoma auditorių išvadose. Teigiama, kad savivaldybė neturi tikslios informacijos apie įstaigos įsiskolinimą savivaldybei ir nekontroliuoja, ar teikiami duomenys savivaldybei yra pagrįsti ir teisingi.
Kaip minėta aukščiau, įstaiga turėjo daugiau aparatų nei buvo apskaityta, todėl gali būti, kad jie nebuvo įtraukti į bendrą apskaitą ir naudojami.
Betvarkė su kelio ženklais „Rezervuota stovėjimo vieta“
