Auditorius šokiravo mokamo automobilių statymo ypatumai Kaune

Auditoriai konstatavo, kad įstaigos vadovas galimai netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, dėl to siūloma nedelsiant imtis visų priemonių apginti savivaldybės interesus, spręsti klausimą dėl įstaigos vadovo atsakomybės (tame tarpe ir materialinės), rekomenduojama įstaigos audito dokumentus perduoti teisėsaugos institucijoms, o miesto transporto ir eismo organizavimo skyrių pateikti planą, kaip bus įgyvendintos audito rekomendacijos šalinant trūkumus.

Auditoriai teigia, Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyrius taip pat neatliko jam pavestų funkcijų ir neužtikrino „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kontrolės, todėl skyriaus vidaus kontrolė įstaigos veiklos priežiūroje buvo silpna.

Audito metu nustačius, kad įstaigoje nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką rezultatams, kadangi negalima nustatyti tikslaus įsigytų mokėjimo automatų skaičiaus, negalima identifikuoti iki 2011-ųjų įsigytų mokėjimo automatų ir įsitikinti, ar eksploatuojami tikrai tie aparatai, kurie buvo įsigyti, neužtikrinamas tinkamas vietinės rinkliavos rinkimo už automobilių statymą kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonojoje organizavimas ir kontrolė. Nustatyta, kad įstaiga prekes ir paslaugas perka nesilaikydama viešųjų pirkimų įstatymų nustatytos tvarkos, neužtikrina tinkamo bilietų apskaitos knygos pildymo, įstaigos informacija apie pirkėjų įsiskolinimą yra nepatikima, o taikoma „prevencinė“ tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti LR galiojantiems teisės aktams, neužtikrinamas tinkamas dokumentų valdymas ir apskaita, todėl įstaigos vidaus kontrolė vertinama kaip silpna.

Supažindinus įstaigos vadovą su audito dokumentų projektu, auditoriai pastebėjo, kad vadovas turi ydingą požiūrį į įstatymų laikymąsi bei įstaigos skaidresnės veiklos organizavimą. Vadovas kategoriškai atmetė didžiąją dalį vidaus audito ataskaitoje siūlomų priemonių, kurias įdiegus įstaigos veikla nurodytose srityse taptų skaidresnė, nekalbant apie tai, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Įstaiga auditoriams pateikė netinkamą informaciją apie mokėjimo aparatus, o identifikaciniai numeriai yra tik nuo 2011-ųjų įsigytuose aparatuose. Vieną aparatą įstaiga susirinko pati iš atsarginių detalių, 8 aparatus įstaigos darbuotojai patys rekonstravo iš kortelinių į monetinius.

Be to, įstaiga visus 263 rinkliavos aparatus už beveik 3,5 mln. litų įsigijo be viešųjų pirkimų procedūrų, o inventorizacijos metu rasti 2 papildomi mokėjimo automatai, kurie nebuvo apskaityti.

Auditoriai nustatė, kad nėra sąsajos tarp mokėjimo automatų inventorinių ir identifikacinių numerių, dėl ko tampa negalimas faktiškas automato egzistavimo fakto palyginimas su įstaigos duomenimis. Rinkliavos surinkimui naudojami neįtraukti į LR leidžiamų naudoti automatų modelių sąrašą aparatai, kurie nėra įregistruoti mokesčių inspekcijoje. Automatai nėra užplombuoti ekspertinės įmonės, aparatų remontą atlieka įstaigos darbuotojai, o ne aptarnaujantis specialistas, turintis teisę atlikti prekybos automatų techninę priežiūrą.

Naudojant neįregistruotus ir techninio paso neturinčius aparatus atsiranda rizika, jog gali būti neteisėtai pakeista mokėjimo automato pinigų skaičiuoklio programa ar konstrukcija, sumuojamieji skaitikliai neteisėtai nustatyti į nulinę padėtį, nepagrįstai mažinamos aparatu įregistruotos įplaukos ar imituojamas jų registravimas, gali būti nenustatyta tiksli mokėjimo aparato naudojimo pradžios data, nenustatyta tiksli mokėjimo aparatų nurašymo priežastis, jie neperduoti utilizuoti, dėl ko galėjo būti toliau eksloatuojami. Dėl to atsiranda didelė mokėjimo automatų apskaitos ir jų surenkamų lėšų kontrolės nebuvimo rizika.

Tiesa, auditoriai konstatuoja, kad eksploatuojami mokėjimo aparatai išorės vartotojui atspausdina bilietą, įstaigai – inkasacinę ataskaitą, tačiau įplaukas registruojančioje dalyje nėra fiksuojami nepanaikinamo bendrųjų įplaukų skaitiklio parodymai.

Peržiūrėjus beveik visus 2012 m įstaigos įsigijimus, nustatyta, kad pirkimams išleista daugiau nei 1,4 mln. litų, iš jų už beveik 900 tūkst. litų įsigyta prekių ir paslaugų be viešųjų pirkimų procedūrų.

Kadangi įstaiga nėra reglamentavusi atsiskaitymo su savivaldybe periodiškumo tvarkos, įstaiga turi sąlygas surinktą rinkliavą naudoti savo reikmėms, o savivaldybė, negaudama lėšų, negali vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tame tarpe ir Všį „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Praėjusių metų spalį įstaiga buvo skolinga savivaldybei 1,7 mln litų, tuo tarpu savivaldybė skolinga įstaigai 1,9 mln. litų, rašoma auditorių išvadose. Teigiama, kad savivaldybė neturi tikslios informacijos apie įstaigos įsiskolinimą savivaldybei ir nekontroliuoja, ar teikiami duomenys savivaldybei yra pagrįsti ir teisingi.

Kaip minėta aukščiau, įstaiga turėjo daugiau aparatų nei buvo apskaityta, todėl gali būti, kad jie nebuvo įtraukti į bendrą apskaitą ir naudojami.

Betvarkė su kelio ženklais „Rezervuota stovėjimo vieta“

Betvarkė su kelio ženklais „Rezervuota stovėjimo vieta“

Audito metu patikrinus rinkliavos surinkimą už specialius leidimus, kurie suteikia teisę statyti automobilį leidime nurodytoje vietoje ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, paaiškėjo, kad įstaiga neturi šių kelio ženklų registro, todėl nėra aišku, kiek jų įrengta iš viso. Paaiškėjus, kad Savanorių prospekte įrengta nemažai “531 ir 538” kelio ženklų, tačiau prašymų įrengti šiuos ženklus įstaigoje nėra, dėl ko auditoriai teigia, kad Kauno mieste gali būti nemažai savavališkai įrengtų šių kelio ženklų, o šis procesas nekontroliuojamas, dėl ko gali būti į biudžetą nesurenkamos lėšos.

Teigiama, kad nors įstaigos darbuotojai bei transporto ir eismo organizavimo skyrius žino apie daugiau nei 100 nelegaliai pastatytų ženklų, problemos iki šiol nesprendžia.

Auditoriai teigia, kad įstaiga neužtikrino tinkamo rinkliavos rinkimo išduodant minėtus leidimus, taip pat neturėdama nei teisės, nei įgaliojimų, atleisdavo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, taikė mažesnius nei Tarybos nustatytus rinkliavos dydžius ir tokiais veiksmais savivaldybei galimai padarė 1,6 mln. didelės vertės žalą. Apie tai plačiau rašėme šeštadienį.

Auditoriai teigia, kad dėl įstaigos vykdytos neteisėtos „prevencijos“ ir padėjimo asmenims išvengti atsakomybės, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, į savivaldybės biudžetą galėjo būti nesurinkta: per 2012 m – nuo 1,5 iki 4,1 mln. litų; per 2013-ųjų devynis metų mėnesius – nuo 0,8 iki 2,7 mln. litų pajamų, tuo padarant didelę žalą.

Per 2012-uosius įstaiga nustatė 70815 pažeidėjų, iš kurių net 43732 asmenims buvo pritaikyta prevencinė priemonė, o tik 10826 fiksuotų pažeidimų perduota nagrinėti Viešosios tvarkos skyriui, likę 16257 pažeidimai buvo netinkamai parengti ir neišsiųsti nagrinėti. Dėl neperduotų nagrinėti netinkamai fiksuotų pažedimų, per 2012 m galėjo būti negauta nuo 1,3 iki 2,2 mln. litų pajamų.

Išvadose nurodoma, kad direktoriaus įsakymais patvirtinta ir taikoma „prevencinė“ tvarka yra ydinga ir neteisėta, t.y. prieštaraujanti LT galiojantiems teisės aktams.

Įdomi detalė, kad net 50% pažeidėjų pasinaudojo „prevencine“ priemone su nuolaida, o įstaigos vedamuose registruose neatsispindi pažeidėjų neįgalumą, amžių ar nėštumą įrodantys dokumentai, todėl neįmanoma nustatyti, ar įstaiga pagrįstai taikė „prevenciją“ su nuolaida.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai, gavę dalį audito išvadų dokumentų, susisiekė su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku iš kurio išgirdo patikinimą, kad savivaldybėje žinoma apie šį auditorių dokumentą: „Mes siūlėme Algimantui Puidokui palikti direktoriaus vietą ir pereiti į žemesnes pareigas, tačiau direktorius nesutinka, kad išvados teisingos, jas žada skųsti teismui. Manau, kad šiai įstaigai reikia naujo vadovo, kurio veiklos principai būtų skaidresni“, sakė A.Kupčinskas.

Su A.Puidoku susisiekti nepavyko, nes jo telefonas išjungtas ir pirmadienį. Kaip paaiškėjo, administracijos direktorius Dainius Ratkelis jį išleido kasmetinių atostogų iki sausio 10 dienos, nors žinojo, kad direktoriui nedelsiant reikia šalinti trūkumus ir tobulinti įstaigos veiklą.