Retas šiuolaikinis miestietis renkasi gyventi mediniame name. Komerciniu požiūriu daug patogiau nugriauti medinuką ir užstatyti miestą aukštais mūrais. Ne paslaptis, kad medinių pastatų priežiūra yra brangesnė, o išliekamoji ekonominė vertė maža.
Kaune paplitusios 9 medinių namų tipologinės grupės, jos atstovauja du laikotarpius – carizmo ir tarpukario. Miestiečių namai, dvareliai, geležinkeliečių, bei kariškių namai buvo statomi XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje. Tik vėliau, tarpukariu atsirado sodybiniai vieno aukšto namai, vasarnamiai, vilos bei kotedžai.
Mediniam Kauno paveldui išsaugoti pinigų neturi nei savivaldybė, nei valstybės biudžetas. O patys medinukų savininkai namus remontuoja taip kaip moka, dažnai nesistengdami išsaugoti pastato istorinę išvaizdą. To pasekoje šiandien belieka stebėti kaip mediniai pastatai dingsta nuo Kauno žemėlapio.
