Penktadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį Henriko Daktaro ir kitų kaltinamųjų, padariusių labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, baudžiamojoje byloje.
Teisėjų kolegija nustatė, kad 1993–2000 m. veikė vienvaldžio lyderio Henriko Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.). Teisėjų kolegija, skirdama bausmes 15 kaltinamųjų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų vaidmenis padarant konkrečius nusikaltimus, padarytų nusikaltimų kiekį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes.
Henrikui Daktarui teismas skyrė laisvės atėmimą kalėjime iki gyvos galvos, o iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo teisiamąjį paliko suimtą. Pasak teisėjų kolegijos, anksčiau teistas H. Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje. Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma.
H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavimo šių veikų padaryme.
Egidijui Abariui teismas skyrė laisvės atėmimą pataisos namuose 20 metų, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo paliko suimtą. Teisėjų kolegija E. Abarių pripažino vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus. Pats kaltinamasis tiesiogiai žmonių nežudė. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas.
E. Abarius dėl dvylikos nusikaltimų, iš kurių trys kaltinimai nužudymu ir du – pasikėsinimu nužudyti, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavimo šių veikų padaryme.
Rolandui Zaveckui paskirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jau anksčiau teistas kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, smurtinių nusikaltimų vykdytojas, susivienijimo hierarchijoje turėjęs aukštesnę padėtį ir nusikalstamo susivienijimo vadovų vertinamas kaip patikimas dalyvis. Jis padarė du labai sunkius ir kelis lengvesnius nusikaltimus. Rimgaudas Lantuchas nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, Gyčiui Ježeriui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teisti R. Lantuchas ir G. Ježerys buvo aktyvūs nusikalstamo susivienijimo nariai, smurtinių ir turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdytojai, padarę atitinkamai du labai sunkius ir penkis lengvesnius nusikaltimus bei vieną labai sunkų ir šešis lengvesnius nusikaltimus. G. Ježerys šiuo metu kituose teismuose yra teisiamas už nusikalstamų veikų po šio nusikalstamo susivienijimo iširimo padarymą, o tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą visuomenei. Vyrai laisvės atėmimo bausmes atliks pataisos namuose, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo jiems taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.
Virginijų Silvestravičių teismas nuteisė 9 metų laisvės atėmimo bausme, Vaidą Vansevičių – 8 metų laisvės atėmimo bausme, kurias nuteistieji taip pat privalės atlikti pataisos namuose. Kol šis nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykyti, jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuosprendyje nurodoma, kad V. Silvestravičius ir V. Vansevičius buvo aktyvūs nusikalstamo susivienijimo nariai ir smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdytojai. V. Silvestravičius padarė trylika nusikalstamų veikų, o V. Vansevičius – dešimt, abu kaltais prisipažino visiškai, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.
Kitiems kaltinamiesiems – N. Archipovui, R. Žilinskui, S. Vaitukaičiui, V. Gudzinskui, R. Stanioniui, A. Gudomskui – teismas skyrė 2–8 metų laisvės atėmimo bausmes, kurias šie privalės atlikti pataisos namuose, K. Petronį nuteisė 45 paromis arešto, o R. Stončiui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Teismas nustatė, kad N. Archipovas, R. Stanionis ir K. Petronis nepriklausė nusikalstamam susivienijimui.
Kaltinamasis A. Šimėnas bylos nagrinėjimo metu nuo teismo pasislėpė, todėl jam paskelbta paieška, o baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą.
Teismas konfiskavo kaltinamųjų turto už 550 000 Lt, nukentėjusiesiems priteisė 205 515 Lt turtinės ir 450 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad kaltinamųjų H. Daktaro ir E. Abariaus turto konfiskavimo klausimas turėtų būti išspręstas kitoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Klaipėdos apygardos teismas atstovė spaudai Gintarė Daugėlaitė sako, kad 2011 m. vasario 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo, kuriam ši byla teisminga, teisėjai baudžiamojoje byloje buvo sprendę procesinių prievartos priemonių taikymo klausimus, ir siekdamas užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, perdavė šią bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nuo bylos gavimo teisme dienos iki šio nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo praėjo 2 metai ir 4 mėnesiai, bylą sudaro 94 tomai.
