Pietų Korėjos žvaigždės Park In Hye gastroles Lietuvoje organizavęs vienuolis Kęstutis Marčiulynas teigė, jog tol, kol koncertų salėse vyksta atlikėjos pasirodymai, youtube jų įrašai nebus talpinami. Dainininkė dainuoja Lietuvoje mažai žinomu, bet pasaulyje itin vertinamu pansori stiliumi, kurio kūrinius reik klausyti gyvai ir iki pabaigos.
„Balso niuansų, dainavimo stiliaus sudėtingumo, jo prasmės internetu pajausti neįmanoma. Žmonės, pažiūrėję pasirodymo ištrauką, dažnai sudvejoja ar jis jiems patiks, o tie, kurie ateina pasiklausyti, susižavi“, – sakė K. Marčiulynas.
Jis, kartu su Park In Hye, vakar trumpam pasirodė Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. 19 val. prasidėjusiam koncertui startą davė perkusininkas iš Pietų Korėjos. Jis sugrojo kelių minučių kūrinį, daugeliui padariusį gilų įspūdį. Tuomet į sceną išėjo Park In Hye ir K. Marčiulynas. Atlikėja rankose laikė vėduoklę, o lietuvis vienuolis judesiais vaizdavo tai, ką ji dainuoja. Korėjiečių kalba skambėję tekstai buvo verčiami į lietuvių – subtitrus publika matė virš scenos kabančioje šviesdėžėje. Tuomet Park In Hye trumpam paliko sceną ir persirengė. Grįžusi į publiką ji prabilo lietuviškai. Atlikėja kuo tiksliau stengėsi ištarti vieno žinomiausių Lietuvos klasikos kūrinių – Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ – tekstą. Dvi eilutes lietuviškai ištarusi Park In Hye toliau poemą sudainavo korėjietiškai iki pat pabaigos taip sukeldama Muzikiniame teatre ovacijų audrą.
Pabaigai atlikėja pansori stiliumi sudainavo kūrinį apie gyvenimą, meilę ir savus apmąstymus. Dėl salėje kilusio plojimų triukšmo jai teko išeiti ir kelias minutes publiką pamaloninti pansori muzika.
Apie tai, kad Park In Hye dainos gali sudominti lietuvius, pamąstė K. Marčiulynas. Jis, Pietų Korėjoje išgirdęs merginos balsą, įkalbėjo ją atvažiuoti į Lietuvą. Pirmą kartą mūsų krašte svetė viešėjo pernai vasarą. Tuomet Anykščiuose vykusiame koncerte ji pirmą kartą sudainavo „Anykščių šilelį“. Po pavykusio pasirodymo sumanyta surengti dar keturis koncertus didiuosiuose miestuose. Trys jau įvyko. Liko ketvirtasis, kuris šiandien organizuojamas Vilniuje.
Pansori išvertus reikštų „pan“ – vieta, kurioje renkasi daug žmonių ir „sori“ – garsas. 19 amžiuje atliekamas pansori dažnai paliečia meilės ir satyros temas. Pilnos istorijos pasakojimas galėdavo užtrukti valandų valandas. Šiais laikais, žinoma, atliekamos trumpesnės versijos. Pansori atlikėja dainuoja su vėduokle rankoje, kurios funkcijos labai svarbios – judesiai išreiškia emocijas, o išskleidimas – scenos pasikeitimą. Akompanuojantis perkusininkas ritmą laiko ne tik mušdamas būgną, bet ir prasmingais, emocingais, padrąsinančiais pansori atlikėją šūksniais.
2003 metais pansori tradiciją UNESCO paskelbė nematerialiu žmonijos verbalinio palikimo šedevru.
„Anykščių šilelis“ yra patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia vertimų į kitas kalbas turintis lietuviškas poetinis tekstas. Tokį rekordą agentūra „Factum“ įregistravo dar 2009 m. Poema versta jau į 18 kalbų: visa ji skaitoma anglų, armėnų, čekų, esperanto, italų, korėjiečių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis, o jos ištraukos – dar ir baltarusių, čiuvašų, japonų, norvegų, prancūzų, totorių ir turkų kalbomis.
