Balandžio 8 d. prie „Žalgirio” arenos iškilmingai atidengta Rėmėjų garbės lenta. Iš viso garbės lentoje iškalta 46, paaukojusių ne mažiau kaip 1 tūkst. litų, vardai: 37 žmonių ir 9 įmonių. Prisidėjusiems prie „Žalgirio” arenos statybos buvo įtektos ir miesto mero Andriaus Kupčinsko padėkos
Specialus „Žalgirio” arenos paramos fondas buvo įkurtas 2008 m. Pasak fondo darbo grupės vadovės, paramos akcijos iniciatorės Gintarės Skaistės, idėją dėl fondo įkūrimo pasiūlė patys gyventojai, kurie norėjo savo lėšomis prisidėti prie arenos statybos. „Teigiamai įvertinome gyventojų siūlymą ir įkūrėme paramos fondą, į kurį surinkta 100 tūkst. litų. Kiekvienas litas buvo panaudotas arenos statyboms. Esu dėkinga visiems prisidėjusiems prie arenos iškilimo”, – sakė Gintarė Skaistė.
„„Žalgirio” arena – Kauno pasididžiavimas, sporto, kultūros, įvairių kitų renginių centras. Arenos statyba yra vienas ryškiausių Kauno istorijos puslapių, o ši rėmėjų garbės lenta – galutinis arenos statybų akcentas. Nors arena oficialiai buvo atidaryta prieš porą metų, tačiau iki šiol buvo gražinama jos aplinka, gerinama infrastruktūra. Lentos atidengimas reiškia, kad visi darbai yra baigti”, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Miesto meras prisiminė, kad 2007-2008 m. daugelis netikėjo, jog sporto arena iš viso bus pastatyta: nebuvo lėšų, buvo ginčijamasi dėl vietos parinkimo.
„Viso arenos projekto – statybos ir aplink esančios infrastruktūros sutvarkymas – kainavo 243 mln. litų. Gyventojų ir įmonių surinktos lėšos nors ir kuklios, tačiau moralinis palaikymas buvo be galo svarbus”, – sakė miesto vadovas.
Kai kurie aukojusieji pageidavo, vietoj savo vardo įrašyti vaikų ar anūkų vardus. Vietoje Kauno mero Andrius Kupčinsko vardo garbės lentoje įrašytas jo sūnaus Jokūbo Kupčinsko vardas. „Pirmąjį savo uždirbtą tūkstantį litų turės man grąžinti”, – juokavo meras.
