Kauno miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai pateikė daugiau nei šimto mieste esančių daugiabučių namų sąrašą, kuriems būtina renovacija.
Aplinkos ministerijai patvirtinus naują daugiabučių namų renovacijos modelį ir priėmus Šilumos įstatymo pataisas, leidžiančias pačioms savivaldybėms spręsti, kuriuos namus reikia renovuoti, Kauno miesto savivaldybė atrinko neefektyviausius daugiabučius pastatus, suvartojančius daugiausiai šiluminės energijos.
„Aplinkos ministerija įpareigojo savivaldybes atrinkti po 50 namų. Kaune yra beveik 5 tūkst. daugiabučių, tai kur kas didesnis skaičius, lyginant jį su kitomis savivaldybėmis. Dėl to atrinkome 114 pastatų, kuriems yra būtina renovacija”, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pirmajam daugiabučių namų renovavimo etapui pagal naująjį modelį iš visų savivaldybių bus atrinkta 500 namų. Pagal šį modelį daugiabučius namus atrinks naujai įsteigta Būsto energetinio taupymo agentūra.
Pirmiausiai numatoma modernizuoti tuos daugiabučius, kurie suvartoja daugiausia energijos. Su savivaldybėmis bus pasirašyti susitarimai, jos turės galutinai atrinkti renovuotinus namus iš jau sudarytų sąrašų ir tartis su gyventojais dėl renovacijos pradžios.
„Pagal reikalavimus atrinkome daugiau nei 10 butų turinčius daugiabučius namus, kurių statybos leidimai buvo išduoti iki 1993 m., o šiluminės energijos sąnaudos viršija 150 kWh/kv. m. per metus ir pastatų atnaujinimui netaikomi kokie nors apribojimai”, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis.
Daugiabučio namo atnaujinimui turi pritarti daugiau kaip pusė visų jame esančių būstų savininkų. Patiems gyventojams imti banko paskolų nereikės, išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą.
Savivaldybė parinks renovavimą administruosiančią įstaigą, kuri turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą. Pradėjus renovaciją šiemet, bus galima gauti 40 proc. dydžio valstybės paramą: 15 proc. iš „Jessica” programos, 25 proc. – iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Daugiabučių bendrijos savo iniciatyva taip pat gali dalyvauti šioje programoje ir gautų 40 proc. valstybės paramos.
Po renovacijos gyventojai dar kurį laiką, kol bus išmokėta paskola (apie 6-8 metus), turės mokėti 10 proc. mažesnius nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius vienerius ar dvejus metus mokesčius už šildymą, o vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
