Lapkričio viduryje kauniečius pasieks pirmosios šildymo sezono sąskaitos. Prognozuojama, kad, nepaisant padidėjusios šilumos kainos, jos bus šiek tiek mažesnės nei pernai.
Prieš kalbant apie pačias sąskaitas, svarbu pabrėžti esminius faktorius, lėmusius jų dydį spalio mėnesį. Dėl šiltų orų oficialus šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas vėliau nei įprasta – spalio 20 dieną. Dažniausiai šildymo sezonas Kaune būdavo pradedamas spalio 14-15 dienomis. Kai kurių namų gyventojai šildytis pradėjo ir dar vėliau.
Antrasis faktorius, lėmęs sąskaitų dydį, yra šilumos kainos, kurios dėl padidėjusių kuro ir perkamos šilumos kainų šių metų spalį buvo apie 15 proc. didesnės nei pernai. Kuro ir perkamos šilumos kainos šių metų spalį buvo atitinkamai apie 16 ir apie 21 proc. didesnės nei tą patį 2011 metų laikotarpį. Kuro ir iš Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos kaina sudaro daugiau nei 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos.
Būtina priminti, kad praėjusiųjų metų spalį dar galiojo pagal šilumos punktų įrenginių nuosavybę diferencijuota šilumos kaina, į kurią dar buvo įskaičiuojamos šilumos punktų įrenginių priežiūros bei nusidėvėjimo sąnaudos, jei šie įrenginiai nuosavybės teise priklausė šilumos tiekėjui. Jei šilumos punktų įrenginiai nuosavybės teise priklausė patiems vartotojams – priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos nebuvo įskaičiuojamos. Ši tvarka pasikeitė tik nuo praėjusiųjų metų lapkričio 1 dienos, kai, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, šilumos punktų įrenginių priežiūros bei nusidėvėjimo sąnaudos į šilumos kainą nebegalėjo būti įskaičiuojamos. Dėl to, šilumos kaina visiems vartotojams suvienodėjo, nepriklausomai nuo to, kam priklauso šilumos punktų įrenginiai.
Pagal AB „Kauno energija” analitikų prognozę, sąskaitos už spalio mėnesį suvartotą šilumą neturėtų būti didesnės nei sąskaitos už pernai metų spalį. Jos neturėtų būti didesnės, nežiūrint netgi to, kad šilumos kaina buvo apie 15 proc. didesnė. Didžiausią reikšmę mažesnėms sąskaitoms turėjo mažesnis šilumos suvartojimas. Šių metų spalį šilumos vienam kvadratiniam metrui šildyti buvo suvartota beveik 28 proc. mažiau nei pernai. Aišku, daugiausia įtakos tam turėjo vėliau pradėtas šildymo sezonas.
Kaip ir visada, santykinai mažiausiai Kaune šilumos suvartojo 7-8 aukštų gyvenamieji namai. Tai yra daugiausia naujos statybos namai. Vienam kvadratiniam metrui apšildyti juose suvartota tik 1,23 ir 1,53 kWh šilumos, skaičiuojant standartinio 60 kv. m. ploto butui. Mokėjimai už 1 kv. metro apšildymą čia turėtų sudaryti vidutiniškai 0,41 lito 8 aukštų pastatuose ir apie 0,51 lito 7 aukštų pastatuose.
Prasčiausia padėtis 2 – 4 bei 12 aukštų pastatuose, kuriuose, pagal prognozę, spalio mėnesį suvartota nuo 5,40 iki 6,01 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui ploto. Šie namai dažniausiai yra senos statybos ir jų būklė lemia tai, kad sąskaitos šių namų gyventojams greičiausiai bus didesnės. Mokėjimai čia turėtų sudaryti nuo 1,79 iki 2,00 litų už 1 kvadratinį metrą. Taigi, skirtumai yra akivaizdūs. Nors visiems pastatams šiluma tiekiama vienodai.
Žmonėms, gyvenantiems prastesnės būklės pastatuose, galima tik patarti taupyti šilumą visais įmanomais būdais. Šilumos tiekėjai gali tik atkreipti gyventojų dėmesį į pastatuose esančių šilumos punktų įrenginių, šilumos ir karšto vandens sistemų būklę, kad šie įrenginiai būtų tvarkingi, tinkamai izoliuoti, kad juose šiluma nebūtų prarandama.
Kaip visada, mažiausiai šilumos vartoja naujos statybos namai. Jų sąskaitos net ir šalčiausiais metų periodais neviršydavo 200 litų už 60 kv. m. ploto buto apšildymą. Panašiai vartojama ir atnaujintuose (renovuotuose) namuose. Juose vidutinis šilumos suvartojimas yra šiek tiek didesnis nei naujos statybos namuose, tačiau labai ženkliai nesiskiria. Štai ir šį spalį atnaujintų namų šilumos suvartojimo vidurkis buvo 2,20 kWh kvadratiniam metrui, o naujos statybos – 1,84 kWh kvadratiniam metrui, kai, tuo tarpu, bendras visų Kauno daugiabučių, kurių didžioji dauguma yra senos statybos neatnaujinti namai, šilumos suvartojimo vidurkis spalio mėnesį buvo 4,72 kWh vienam kvadratiniam metrui.
Atnaujintų namų suvartojimas yra šiek tiek didesnis nei naujų dėl to, kad vis dėlto tai yra senos konstrukcijos namai ir juose neįmanoma išvengti didesnio suvartojimo dėl anuometinių projektinių sprendimų. Antra – dėl to, kad dažniausiai šiuose namuose įrengtose šildymo ir karšto vandens sistemose nėra numatyta galimybė reguliuoti šilumos vartojimą pagal kiekvieno buto savininko poreikį. Pakeisti situaciją gali tik patys šių namų gyventojai. Vienintelė išeitis sąskaitoms sumažinti – namo atnaujinimas. Tik tokiu būdu būtų galima kalbėti apie ženklesnį sutaupymą.
