V. Ivanovas ir E. Švenčionienė sovietų nusikaltimus neigė ir teisme

Visi kaltinamieji ir jų advokatai trečiadienio posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Praėjus beveik pusvalandžiui nuo posėdžio pradžios į teismą paskambino K. Juraitis ir pareiškė, kad jam nepavyksta prisijungti.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas priėmė protokolinę nutartį, kad K. Juraitis teismo posėdyje nedalyvauja ir į kitą posėdį bus atvesdintas. Pranešus apie šią nutartį, K. Juraičiui iškart pavyko prisijungti, bet jau buvo vėlu – teisėjas nusprendė trečiadienį E. Švenčionienę apklausti tik dėl vieno nusikaltimo, kuris neinkriminuojamas K. Juraičiui. Pastarasis kaltinimas tik padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė pareiškė kaltės nepripažįstanti.

„Nesuprantu kaltinimo. Sovietų Sąjungoje mus mokė būti sąžiningais ir teisingais, ką aš galiu pripažinti?“ – pareiškė kaltinamoji.

E. Švenčionienė pasakojo, kad su Povilu Masilioniu ir V. Ivanovu inicijavo „laidelę“ apie Sausio 13-ąją. Ji tvirtino nepadariusi jokio nusikaltimo, tik uždavusi jai rūpimus klausimus.

„Mums įdomu, kas stovėjo už Sausio 13-osios. Mes tik ieškojome tiesos“, – tvirtino kaltinamoji.

Bylos duomenimis, laidoje teigta, kad 1991 metų sausį žmones žudė ne sovietų kariai.

„Kažkas, kažkur, kažkodėl įžvelgė grėsmę laisvam žodžiui“, – kalbėjo kaltinamoji. Moteris teigė, kad byla sufabrikuota.

Duodama parodymus ji vėl užsipuolė buvusį pirmąjį faktinį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, ėmė kalbėti apie Konstituciją, už kurią jis balsavęs 1988 metais. Teisėjas kelis kartus bandė išsiaiškinti, apie kokią ir kokios šalies 1988 metų Konstituciją ji kalba, bet E. Švenčionienė nesugebėjo suprantamai atsakyti.

Paklausta, kaip vertina 1990–1991 metų agresiją prieš Lietuvą, E. Švenčionienė sakė, kad ji už laisvą Lietuvą, nepriklausančią jokioms sąjungoms ir pridūrė „mes ir poligono nenorim“.

Paskui apklaustas Rusijos pilietybę turintis V. Ivanovas. Praeityje jis jau kalėjo už žuvusiųjų per Sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tada tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno žmogaus.

Trečiadienį teisme V. Ivanovas save vadino istoriku ir filosofu. Jo parodymai virto sovietinės propagandos paskaita apie tai, kaip Lietuva neva klestėjo SSRS. O Sausio įvykiai, anot jo, buvo naudingi tiems, kurie norėjo išardyti Sovietų Sąjungą. Kalbėdamas apie žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto V. Ivanovas kartojo tai, už ką jau buvo nuteistas praeityje: į žmones neva šaudyta nuo stogų, o Loretos Asanavičiūtės tankas nepervažiavęs ir t. t.

„Buvo ne agresija, o karių įvedimas“, – apie Sausio 13-ąją pareiškė V. Ivanovas.

Jis teigė, kad ir 1940-ųjų sovietų okupacijos nebuvo, Lietuva, Latvija ir Estija esą savanoriškai įstojo į SSRS.

Kaip anksčiau pranešė BNS, Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai yra lankęsi ir Maskvoje.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su buvusiu prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiu V. Ivanovu, 2024 metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.