V. Germanas žada teisme įrodyti savo nekaltumą, pabrėžia arbitražą su Kinijos įmone

Labai didelės vertės kriptovaliutos įrangos įgijimu sukčiaujant kaltinamas Vilhelmas Germanas žada teisme įrodyti savo nekaltumą, pabrėždamas, kad dėl galimai pasisavintų įrenginių vyksta arbitražo procesas su Kinijos įmone.

„Pabrėžiu, jog savo teises ruošiuosi ginti teisme ir įrodyti, kad esu nekaltas, ir turiu tvirtą poziciją, kodėl esu nekaltas“, – penktadienį nuotoliniu būdu duodamas komentarą žiniasklaidai sakė V. Germanas.

„Dėl tariamo 23 mln. eurų vertės pasisavinimo, (...) galiu patikinti, kad tokių pinigų nepasisavinau ir neturėjau net galimybės pasisavinti, kadangi neturiu jokio formalaus santykio nė su vienu iš juridinių subjektų“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, V. Germanas Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje kaltinamas su Mindaugu Navicku organizavęs keturių asmenų nusikalstamą grupę, kuri apgaule įgijo minėtą įrangą.

„Dėl garsiai įvardytos bendrininkų grupuotės, galbūt nereikėtų to proceso taip kriminalizuoti, tai yra keturi asmenys, kurie dalyvavo versle, kaip kiekvienas iš jūsų gali dalyvauti, ir atliko procesus, kurie atitiko darbuotojų vaidmenis arba tiesiog verslo proceso dalyvių vaidmenis“, – kalbėjo V. Germanas.

Jo teigimu, vyksta su teismui perduota byla susijęs arbitražo procesas tarp Lietuvoje registruotos įmonės ir Kinijos bendrovės „Bitmain“, prasidėjęs „gerokai prieš šio ikiteisminio tyrimo pradžią“.

„Tai buvo įprasta verslo praktika, Kinija nevykdė įsipareigojimų. (...) Buvo perkelta į arbitražinį ginčą, kuris vyksta iki šiol, ir aš nenorėčiau to proceso niekaip kriminalizuoti“, – teigė kaltinamasis.

BNS skelbė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje keturi asmenys, tarp jų – Vilhelmas Germanas ir M. Navickas kaltinami sukčiavimu, neteisėtai įgyjant kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų.

Anot teisėsaugos, organizuota grupė su įrangos gamintojais sudarė sutartį dėl kriptoturto kasimo Kaune, pagal kurią į Lietuvą turėjo būti atvežta 5,4 tūkst. įrenginių, bet tik maža dalis jų buvo prijungti ir eksploatuojami.

Prokuratūros duomenimis, organizuota grupė sugadino dalį šios įrangos ir gamintojus melagingai informavę, kad visa įranga negali būti naudojama Lietuvoje, imitavo įrangos grąžinimą, reikalaujant iš savininkų sumokėti 700 tūkst. eurų kriptovaliuta, ką jie padarė.

216 prietaisų buvo rasta Lietuvoje. Pasak prokuratūros, jie buvo prijungti Kauno termofikacinėje elektrinėje.

Savo ruožtu V. Germanas neigia gavęs 700 tūkst. už neva įrangos grąžinimą.

„Tai nebuvo pasisavinimas. Tai buvo mokėjimas kaip depozitas, nes Kinijos įmonė negalėjo atsiskaityti oficialiais bankiniais pavedimais dėl savo vidinių problemų. Įranga buvo išsiųsta, o vėliau jie atsisakė teikti dokumentus muitinei“, – teigė V. Germanas.

Pasak jo, Kinijos įmonei grąžinant defektuotą įrangą, ji buvo sulaikyta Turkijoje.

„Turkija paprašė konkrečių dokumentų, patvirtinančių įrangos kilmę. Kinijos subjektas atsisakė kategoriškai pateikti tuos dokumentus, todėl tą siuntą nebuvo leista siųsti į Kiniją“, – sakė kaltinamasis.

Kapi rašė BNS, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir žalos atlyginimą, kaltinamiesiems paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į bent 7 mln. eurų vertės turtą, įskaitant pusę milijono, 1 mln. eurų kainuojančius laikrodžius.

„Su ieškiniu yra keista situacija, nes jie patys neapsisprendžia, kam tie įrenginiai priklauso. Vienu atveju rašo, kad vienai „Bitmain“ grupės kompanijai, kitu atveju – kad kitai. Taip, tas ieškinys yra pareikštas. Ar jis pagrįstas, paaiškės tik iš teismo sprendimo“, – sakė V. Germano advokatas Linas Belevičius.

Jo kolega Giedrius Danėlius pridėjo, kad dar viena Portugalijos kompanija, kuri „neturėjo jokio finansinio ar ekonominio santykio su Lietuvos įmone“, taip pat yra pareiškusi interesą į civilinį ieškinį.

„Įrenginių nuosavybės klausimas aktualus tiek šitoje baudžiamojoje byloje, jis, beje, labai aktualus ir arbitraže. Nes tos nuosavybės klausimas toks „labai labai pilkas“, – kalbėjo advokatas.

V. Germanas taip pat kaltinamas suklastotų asmens dokumentų laikymu, kratų metu teisėsaugai radus padirbtus Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos asmens tapatybės dokumentus su jo nuotraukomis.

Jis neneigia turėjęs tokių dokumentų, tačiau tvirtina jų nenaudojęs.

„Aš nežinojau, kad tokius dalykus laikyti yra draudžiama, mano klaida. Už tą klaidą turėsiu atsakyti, jeigu nežinojau. Nežinojimas nuo atsakomybės neišgelbėja“, – kalbėjo jis.

Kaltinamojo manymu, šiuos pasus siekdami šantažuoti dėl pavardės keitimo jam siuntė verslo konkurentai, kurių V. Germanas konkrečiai neįvardijo.

„Manau, tikrai ne mėsos gamybos (srities verslai – BNS)“, – sakė jis.

Jie (dokumentai – BNS) buvo laikomi seife kaip įrodymo priemonė (...) ikiteisminiame tyrime, kurį prašė pradėti mano gynėjai. Kadangi buvau ilgą laiką šantažuojamas, man buvo siunčiami suklastoti pasai, sakant, kad mes atskleisime, kad pasikeitei pavardę“, – teigė V. Germanas.

Be to, jis tvirtina, kad joks kaltinamojo turtas nėra areštuotas, įskaitant laikrodžius, kurių nuosavybės prokuratūra jam esą neleido patvirtinti arba paneigti.

„Man nebuvo leista net apžiūrėti to, kas yra paimta. (...) Nieko nėra areštuota mano, paprastas atsakymas“, – kalbėjo V. Germanas.

Ši teismui perduota byla išskirta iš finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ ikiteisminio tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtai įgytų bent 17 mln. eurų legalizavimas, kyšiai, kurių bendra suma siekia 100 tūkst. eurų.

Pasak prokuratūros, šis tyrimas tęsiamas. Jame yra septyni įtariamieji, tarp jų – V. Germanas, „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras M. Navickas.