V. Antonovas pripažįsta kaltę: tuo metu negalvojau, kad traukiu bilietą į pragarą (papildyta)

Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, antradienį posėdyje pirmą kartą parodymus davęs ir kaltę pripažinęs V. Antonovas aiškino, kad 2008 metais ištikus ekonominei krizei jis ėmėsi visų būdų stabilizuoti banko veiklą, tarp jų – ir neteisėtų.

V. Antonovas teismui pripažino veikęs neteisėtai, tačiau tuo pačiu metu teigė, kad tiek jis, tiek R. Baranauskas neturėjo ketinimų sužlugdyti banką.

„Iki 2008 metų viskas vyko sklandžiai, bankas buvo pripažintas geriausiu Lietuvos banku ir viskas sekėsi sklandžiai. (...) Ir iki 2008 metų ateitis atrodė ne tokia liūdna, kaip atrodo šiandien“, – teisme rusiškai per vertėją sakė gegužės pabaigoje iš Prancūzijos į Lietuvą atgabentas ir čia kalinamas V. Antonovas.

„Krizė pakankamai greitai apėmė ir bankų sritį, (...) mus taip pat palietė ši problema ir palietė visą grupę (...) Per vieną mėnesį susidarė nuostolis visai grupei apie 200 mln. dolerių. (...) Turėjau pasirinkti – inicijuoti bankrotą arba pabandyti išgelbėti, ištraukti visą grupę. Galbūt ne visai tradiciniais arba ne teisiniais būdais. Tuo metu negalvojau, kad traukiu bilietą į pragarą“, – kalbėjo buvęs banko savininkas.

Jis teigė suprantantis, kad priėmė neteisingą sprendimą siekiant stabilizuoti banko kapitalą.

„Buvo naudojamos įvairios teisinės priemonės, tame tarpe ir neteisėtos. Tiesą pasakius, nesuvokiau visos atsakomybės masto, kurią prisiimu. Visos mano mintys, visa energija buvo nukreipta tam, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų galima atkurti banko veiklą“, – kalbėjo V. Antonovas.

„Vertybiniai popieriai, kurie priklausė bankui, laikinai buvo pervedami į asmenines sąskaitas, buvo naudojami kaip užstatas, pagal užstatą už aukšto likvidumo vertybinius popierius buvo gaunamos lėšos, kurios buvo leidžiamos naujos emisijos akcijoms įsigyti“, – sakė jis.

Pasak V. Antonovo, buvo perkamos obligacijos ir išduodami kreditai, didinamas banko kapitalas, o kreditoriams lėšos išmokamos paskutine eile.

„Supratome, kad tai neteisėta, mes supratome, kad tai buvo vienintelis kelias, kad bankas galėtų veikti, iš esmės mes pirkome laiką. Tam, kad uždarytume šią schemą“, – kalbėjo jis.

V. Antonovas teigė veikęs kartu su R. Baranausku ir sprendimai buvo priimami bendrai, tačiau pripažino, kad nusikaltimų iniciatorius buvo jis pats.

Apeliacinio teismo teisėjos Aušros Bielskės paklaustas, kur šiuo metu yra R. Baranauskas, V. Antonovas sakė padėjęs jam išvykti į Rusiją: „Jis nesislapsto, teisėtai gyvena Rusijos Federacijoje, (...) jo telefonas žinomas, laisvai juda šalyje.“

V. Antonovo teigimu, Lietuvos bankui priėmus sprendimą nacionalizuoti „Snoro“ banką, jis ketino išsaugoti kitas grupės dalis, tačiau prasidėjo žlugimas.

Jis taip pat tikino, kad pritrūko maždaug 18 mėnesių išgelbėti banką.

Buvęs bankininkas, be kita ko, kalbėjo, kad jeigu bet kur pasaulyje bus rastas jam priklausantis turtas, jis esantis pasiryžęs jį perduoti ir atlyginti žalą. Tuo pačiu jis neigė, kad banko sąskaitose turi milijardus.

Teismas nagrinėja V. Antonovo, R. Baranausko ir dar du susijusių asmenų skundus, Vilniaus apygardos teismui pernai lapkritį jiems už akių skyrus po 10,5 metų laisvės atėmimo.

R. Baranausko teisme nebuvo, jis toliau teisiamas jam nedalyvaujant. Pasak Generalinės prokuratūros, jo tarptautinė paieška vyksta jau 15 metų, o paskutinė jo žinoma buvimo vieta yra Rusija.

Buvę „Snoro“ akcininkai teisiami dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnyba.

Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį V. Antonovą ir R. Baranauską už akių nuteisė už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.

Jie nuteisti už aštuonis tyčinius nusikaltimus. V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Nuteistųjų gynėjai apygardos teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. V. Antonovas apeliaciniame skunde nurodė nieko nežinojęs apie Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, neturėjęs galimybių pasirinkti gynėjo, neturėjęs ryšio su teismo paskirtu advokatu, o tai reiškia, kad jis tinkamai negalėjo pasirinkti gynybos strategijos šioje sudėtingoje byloje.

V. Antonovo advokatas taip pat prašė leisti atlikti bausmę nelaukiant teismo sprendimo, tačiau šis prašymas kol kas nenagrinėtas.

Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.