Šnipinėjimo Rusijai byla: gavo įrangą iš GRU, informaciją perduodavo iš prekybos centro ar turgaus

Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, šiaulietis Eduardas Manovas slapta bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko viešai skelbiamą informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką, rodo bylos duomenys. Ši informacija sutartu laiku buvo perduodama „Wi-fi“ tinklais iš viešų Šiaulių vietų.

Rusijos ir Lietuvos pilietybę turintis 83 metų E. Manovas už šnipinėjimą nuteistas kalėti 8 metus ir 6 mėnesius. Nuteistasis su advokatu šį nuosprendį ginčijo kelių instancijų teismuose, siekė iškviesti į apklausas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus. Tačiau šio prašymo teismai netenkino ir apkaltinamasis nuosprendis liko galioti.

E. Manovo advokatas Mindaugas Barkauskas teikė skundą ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), prašydamas panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Advokato kasaciniame skunde buvo rašoma, kad nuteistojo kaltė šioje byloje grindžiama tik VSD 2024 m. sausio ir balandžio raštuose nurodytomis aplinkybėmis. Anot M. Barkausko, minėtus raštus parengę pareigūnai byloje turėjo būti apklausti kaip liudytojai, tačiau tai nebuvo atlikta.

„Nepaisant to, VSD raštuose nurodyti duomenys buvo pripažinti įrodymais ir jais remiantis konstatuota nuteistojo E. Manovo kaltė. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuteistojo E. Manovo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, nepagrįstos ir keliančios abejones. Fakto, kad nuteistasis rinko ir perdavė informaciją GRU užsakymu, niekaip nepatvirtina ir teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl tariamo piniginio atlygio gavimo. Duomenų, kad piniginį atlygį nuteistasis būtų gavęs, byloje nėra“, – skunde LAT teigė advokatas.

Jis mano, kad nesant galimybės apklausti VSD pareigūnų, rengusių raštus, o gynybai užduoti jiems klausimų proceso metu, buvo pažeista E. Manovo teisė į teisingą procesą.

Kovą LAT Atrankos teisėjų kolegija nusprendė, kad minėto advokato skundo nepriims, nes, teisėjų vertinimu, nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių teisės taikymo klaidų buvimą nagrinėjant šią bylą žemesnės instancijos teismuose.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje byloje baigtas.

E. Manovas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, vykdydamas Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotį, veikdamas organizuotoje grupėje su užsienio valstybės žvalgybos atstovais – GRU 5-osios valdybos nenustatytais darbuotojais – maždaug nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2024 m. sausio 13 d. už piniginį atlygį rinko informaciją. Bylos duomenimis, E. Manovas rinko medžiagą, kuri domino Rusijos žvalgybą,.

Bylos duomenimis, 2021 m. rugsėjį-spalį E. Manovas lankėsi Rusijoje, atgal į Lietuvą grįžo traukiniu Maskva–Minskas.

Vienąkart duodamas parodymus šiaulietis teigė, kad už 2-3 mėnesių darbą 2022 m. rudens pabaigoje jam buvo perduota 300 dolerių.

VSD surinko informaciją, kad 2002–2019 metais E. Manovas periodiškai lankydavosi Rusijoje (pagal oficialią versiją, jis vykdavo lankyti ten gyvenančių vaikų), iš kurios grįžęs į savo vardu atsidarytas sąskaitas Lietuvoje dalimis įnešdavo grynuosius pinigus. Anot teisėsaugos, nuo 2023 m., GRU nurodymu, E. Manovas Rusijoje gautų pinigų išgryninimui, laikydamasis griežtų konspiracijos priemonių, vykdavo į Europos Sąjungos valstybes – Graikiją ir Kiprą.

Bylos duomenimis, šiaulietis susitarė su Rusijos žvalgybos organizacijos atstovais, kad jis, gyvendamas Lietuvoje ir priklausydamas politinei partijai, visuomeninėms organizacijoms, už piniginį atlygį, slaptai bendradarbiaus su žvalgybos organizacija. Anot teisėsaugos, E. Manovas įsipareigojo nuolat vykdyti iš žvalgybos organizacijos atstovų gaunamas užduotis, rinkti ją dominančią informaciją, šią informaciją analizuoti, apibendrinti bei pateikus savo vertinimus, parengus šifruotus pranešimus bei informacines pažymas perduoti nuotoliniu būdu.

Rusijos žvalgybą domino Lietuvos gynybos, vidaus bei užsienio politika – Lietuvos pasirengimas gynybai bei energetikos objektų funkcionavimas karo sąlygomis, Lietuvoje vykusios NATO narių konsultacijos, pasirengimas pratyboms, planuojamas ginkluotės įsigijimas ir t.t.

Bylos duomenimis, E. Manovui buvo suteikta speciali kompiuterinė ir radijo įranga, jis buvo apmokytas su ja dirbti. Specialiai sukurta programinė įranga buvo skirta slaptam informacijos priėmimui, gaunamos informacijos dešifravimui, jos parengimui ir užšifravimui, taip pat slaptam informacijos nuotoliniam perdavimui.

Šiaulietis su GRU atstovais susitarė, kad surinkęs šią žvalgybos organizaciją dominančią informaciją, ją užšifruos nurodytu būdu ir suteiktomis priemonėmis ir, naudodamas suteiktą įrangą, laikydamasis konspiracijos ir naudodamasis netoli savo gyvenamosios vietos Šiaulių mieste esančiais viešais „Wi-fi“ prieigos taškais perduos šią informaciją.

Teisėsauga nurodo, kad E. Manovas reguliariai gaudavo užduotis iš GRU radijo ryšio kanalais pagal griežtai nustatytą grafiką: kiekvienos savaitės ketvirtadieniais ir penktadieniais 7 val. 7.15 val ir 7.30 val.

Taip pat buvo susitarta, kad piniginis atlygis E. Manovui bus perduotas per kitus asmenis ar artimuosius, vėliau žvalgybos organizacijos perduodamų pinigų išgryninimui E. Manovas vykdavo į Graikiją ir Kiprą. Gynyba tvirtino, kad pinigus siuntė nuteistojo dukra ir tai buvo paties šiauliečio gaunama pensija Rusijoje.

E. Manovas pareigūnams sakė, kad informaciją Lietuvoje jis rinko ir siuntė tik Ukrainos patriotų, įsiskverbusių į Rusijos karinę organizaciją, prašymu.

Tačiau bylą nagrinėję teismai išanalizavo E. Manovo siųstų pranešimų turinį ir konstatavo, kad juose nėra Ukrainą palaikančių teiginių – vyro rašytų pranešimų tekstuose šlovinama Rusija, jos vadovybė, menkinama Lietuva, JAV, Vakarų pasaulis ir NATO veiksmai.

Viename slaptų pranešimų atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvoje vykdomą „genocidą“ prieš „nelietuvius“ – moksleivio sumušimą, nes šis kalbėjo rusiškai.

2023 m. lapkričio 8 d. E. Manovui siųstame pranešime dėkojama už jo darbą, pateiktos instrukcijos, priminimai griežtai laikytis saugumo ir konspiracijos, taip pat E. Manovui siųstas ir sveikinamas su lapkričio mėnesio šventėmis. Minėtą mėnesį yra dvi šventės – Rusijos karinės žvalgybos diena (t. y. GRU įkūrimo diena), tai yra lapkričio 5-oji, ir socialistinės revoliucijos diena – lapkričio 7-oji.

Rusijoje gyvenantis E. Manovo anūkas buvo gavęs šaukimą į Rusijos kariuomenę, Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje. Bylos duomenimis, buvo tariamasi dėl anūko tarnybos GRU padalinyje.

E. Manovas buvo informuotas, kad anūko šaukimas į karo tarnybą kontroliuojamas – jam nurodyta, kad anūkas bus šaukiamas į vieną iš Maskvos regionų dalinių arba šaukimas bus atidėtas. Šiaulietis atsakė, dėkodamas, ir kartu aptardamas anūko savybes, nurodė, kad jis būtų laimingas, jei anūkas tarnautų darbdaviui pavaldžiame dalinyje.

Bylos duomenimis, E. Manovas, bendraudamas su artimaisiais apie anūką, nurodė, kad „jis tai padarė“, o viename iš susirašinėjimų, skirtame šiauliečiui, teigiama, kad jo anūkas pašauktas karo tarnybai „jų tėvynės labui“, atsistojo į vieną rikiuotę su seneliu, pasiruošęs ginklu ginti tėvynę.

Advokatas mano, kad viešos informacijos rinkimas nėra nusikaltimas

E. Manovo advokatas teismuose teigė, kad naujienų portalų „Delfi.lt“, „lrytas.lt“, „lrt.lt“ straipsnių vertimai į rusų kalbą nėra jokia pavojinga informacija šnipinėjimo kontekste, nes ji nekelia grėsmės valstybės nepriklausomybei (politinei ar ekonominei), teritorijos vientisumui ar konstitucinei santvarkai ir niekaip negali būti panaudota prieš valstybės interesus.

Anot gynėjo, E. Manovo veiksmai, nepriklausomai nuo to, kokiam interesantui prašant buvo renkama ir siunčiama informacija, bei siunčiami, nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiaulietis padarė jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą.

Tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko ir pateikė kitą vertinimą.

„Teisės doktrinoje ir teismų formuojamoje praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad šnipinėjimo nusikaltimu gali būti sudaromos sąlygos daryti kitus nusikaltimus valstybės nepriklausomybei (politinei ar ekonominei), teritorijos vientisumui ar konstitucinei santvarkai.

Šnipinėjimo objektas yra Lietuvos valstybės saugumas, o šnipinėjimo nusikaltimo dalyką sudaro bet kokia informacija, nepriklausomai nuo to – slapta ar ne, jeigu ja domisi užsienio žvalgyba, nes ji gali būti panaudota prieš valstybės interesus. Informacija, dominanti užsienio valstybės žvalgybą, yra tokia informacija, kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo. Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, tačiau ir visiškai neįslaptinta informacija ar dalykai.

Taigi, iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, jog šnipinėjimo nusikaltimu gali būti sudaromos sąlygos daryti kitus nusikaltimus valstybės nepriklausomybei (politinei ar ekonominei), teritorijos vientisumui ar konstitucinei santvarkai, šnipinėjimo nusikaltimo dalyką sudaro bet kokia informacija, nepriklausomai nuo to – slapta ar ne, jeigu ja domisi užsienio žvalgyba, nes ji gali būti panaudota prieš valstybės interesus“, – pernai gruodį konstatavo E. Manovo bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas.

Šio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad objektyviai šnipinėjimas pasireiškia ne tik tam tikros informacijos pagrobimu, pirkimu, tačiau ir kitokiu rinkimu turint tikslą ją perduoti kitai valstybei.

Teismas nurodė, kad informacijos rinkimo būdai gali būti labai įvairūs: informacijos gavimas stebint objektus, reiškinius, juos fiksuojant, klausantis ar įrašant pokalbius ir pan. Teisėjų vertinimu, informacijos perdavimas užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui – tai neteisėtas tam tikrų duomenų pranešimas žodžiu, raštu, internetu, pateikiant susipažinti ir pan., taip pat tam tikrų dalykų, daiktų perdavimas, persiuntimas, parodymas.

„Savo žvalgybų šnipinėjant surinktą informaciją priešiškos Lietuvai užsienio valstybės gali panaudoti, siekdamos tiek paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, trukdyti įgyvendinti strateginius projektus, silpninti Lietuvos karinius pajėgumus, veikti viešąją nuomonę, tiek atlikti kitus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas suverenias galias“, – konstatavo Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Audriaus Juozapavičiaus teisėjų kolegija.

Anot teismo, E. Manovo rinkta ir perduota viešai publikuota informacija, kuri sietina su Lietuvoje vykstančiais visuomeniniais ir politiniais procesais, buvo Rusijos žvalgybos organizacijos domėjimosi objektas. Todėl, teisėjų vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog užsienio žvalgybai perduota informacija negalėjo padaryti žalos Lietuvai, jos gynybiniam pajėgumui.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba 2024 m. gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų.