Riaušių prie Seimo byla: baigtas įrodymų tyrimas, pasisakė prokuroras

Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.

„Aiškiai matyti, kad Karolis Pašilis meta akmenį į baltą autobusą, pasakymas, kad nesmurtavo, neatitinka tikrovės. Byloje yra pakankamai duomenų, kad jis buvo riaušių dalyvis“, – per baigiamąją kalbą Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį apie vieną riaušių bylos dalyvių pasisakė prokuroras Remigijus Matevičius.

Kristina Baranovskienė pateikė prašymą atleisti pagal laidavimą, tačiau prokuroras sako, kad nėra galimybės tenkinti tokio prašymo. Moteris kaltinama mėčiusi akmenis į pareigūnus.

„Vadimas Jalago įžeidinėjo pareigūnus, spjaudė, sudavė rankomis ir kojomis į pareigūnų apsauginius skydus, 24 kartus anksčiau teistas. Tinkama bausmė jam paskirta. Kyla klausimas, kodėl iki šiol jis nėra pripažintas recidyvistu?,“ – sakydamas baigiamąją kalbą stebėjosi prokuroras R. Matevičius.

Aptardamas nuteistųjų veiksmus prokuroras sakė, kad jie buvo aktyvūs riaušių dalyviai ir jų veiksmų negali vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimo.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.

A. G. Astrauskaitė teismo prašė apklausti, jos manymu, reikšmingą liudytoją. Nuteistosios tvirtinimu, jis paliudytų, kad jos organizuotas mitingas buvo taikus. Tačiau teismui niekaip nepavyko rasti liudytojo, pavarde Tamašauskas, nebuvo kitų konkrečių duomenų apie liudytoją.

A. Kandroto advokatas Erikas Rugienius prašė peržiūrėti 28 naujus vaizdo įrašus ištirti, juose esą užfiksuotos provokacijos ir neteisėtas veikimas, advokato manymu, jie atskleidžia, kad riaušės ir neramumai buvo išprovokuoti, Viešojo saugumo tarnyba (VST) elgėsi nevisiškai tinkamai susirinkusiųjų atžvilgiu.

Teisėjas Audrius Cininas per posėdį kevirtadienį paskelbė, kad advokatų prašymai atmetami, jis siekia, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nebūtų vilkinamas ir įrodymų tyrimą paskelbė baigtu.

Šioje byloje nuteistiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.