Neapykantos kurstymu kaltinamam neo-naciui prokurorė siūlo skirti piniginę baudą

Antradienį įvykęs posėdis – antrasis šioje byloje. Pirmasis posėdis įvyko balandžio 14 d., tą kartą buvo pagarsintas kaltinamasis aktas.

G. Beržinskui pareikšti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo (pagal BK 170 str. 2 d.) ir organizacijos, turinčios tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą (pagal BK 170¹ str. 1 d.).

Remiantis kaltinamuoju aktu, 2023 m. gegužės 24 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, jis (G. Beržinskas, aut.) naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, žinučių siuntimo programėlėje „Telegram“ sukūrė organizaciją – pokalbių kanalą „Limonado RASA fanų puslapis ir 2023 m. rugpjūčio 3 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, žinučių siuntimo programėlėje „Telegram“ sukūrė kitą organizaciją – pokalbių kanalą „RASistai™“ ir dalyvavo kanalų veikloje, kuriuose viešai niekino ir tyčiojosi iš žmonių grupės dėl jų rasės, seksualinės orientacijos, tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų.

Taip pat 2024 m. birželio 1 d. pokalbių kanale „Limonado RASA fanų puslapis“ patalpino iliustraciją, kurioje pavaizduotos kartuvės su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore ir Lygių galimybių kontroliere su pasakymu „Tik tokiai partnerystei pritarsim!“, kuriais viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Ankstesnio posėdžio metu G. Beržinskas savo kaltę pilnai pripažino, prokurorė Rita Poškienė prašė baigti bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, nėra kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teisėja Jolanta Ramonienė nusprendė tenkinti prokurorės prašymą – bylą nuspręsta nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Dėl to kaltinamajam skiriama bausmė bus sumažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė Rita Poškienė teismo posėdžio metu informavo, jog buvo baigtas įrodymų tyrimas. Tad posėdžio metu ji sakė baigiamąją kalbą.

Anot prokurorės matyti, jog įrodymų tyrimų metu ištirtuose failuose buvo viešai niekinamos asmenų grupės.

Prokurorė pažymėjo, jog kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, prisipažino savo kaltę pilnumoje, gailėjosi.

Tačiau anot prokurorės, kaltinamasis taip pat aiškino, jog „Telegram“ kanale dėstė savo pažiūras ir neturėjo intencijos niekinti žmonių – neva norėjo pritraukti bendraminčių ir pažiūrėti, kiek žmonių pritaria jo idėjoms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta moteris paaiškino, jog prieš prokurorės neįvardytą organizaciją buvo įvykdyti keli sabotažo aktai. Buvo nuplėšta vėliava, į pastatą įmesti šaltibarščiai.

Apie tai liudininkė pranešė vienai Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) darbuotojai, o ši informaciją perdavė LŽTC vadovei Jūratei Juškaitei.

Kadangi joms buvo žinoma, kad kaltinamasis 2018 m. ketino susprogdinti pastatą, minėtos aplinkybės jas išgąsdino.

„Jos tikrai turėjo pagrindą būti išgąsdintos“, – sakė R. Poškienė.

Anot prokurorės, G. Beržinsko kaltę taip pat įrodo minėtų „Telegram“ failų apžiūros protokolai, kuriuos surašė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistas.

„Peržiūrėjęs šiuos failus taip pat padarė išvadą, būtent nurodė, kad kaltinime pateikti failai niekina, diskriminuoja kitus žmones“, – teismo posėdžio metu pabrėžė prokurorė.

Prokurorė pažymėjo, jog buvo atlikta krata G. Beržinsko gyvenamojoje vietoje – atliekant kratą, buvo rastos skrajutės, reklamuojančios G. Beržinsko sukurtas „Telegram“ grupes.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudininkas, kuris sakė, kad G. Beržinskas siūlė jam lipdukų, kuriuose reklamuojamos anksčiau minėtos organizacijos.

Liudininkas lipdukus kartais klijuodavo vienas, kartais su G. Beržinsku. Taip pat žinojo, jog lipdukus klijuodavo ir kiti asmenys. Šis asmuo taip pat paliudijo, jog į „Telegram“ grupes buvo įkelti sumontuoti vaizdo įrašai, kuriuose matomas vėliavos nuplėšimas.

Anot prokurorės, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe nustatyta tai, jog G. Beržinskas prisipažino pilnumoje ir gailisi.

Galiausiai prokurorė siūlė G. Beržinską pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 170 str. 2 d. ir 170¹ str. 1 d.

Už padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 170 str. 2 d. prokurorė siūlė skirti 90 MGL baudą (4500 eurų), už nusikalstamą veiką padarytą pagal BK 170¹ str. 1 d. – taip pat 4500 eurų piniginę baudą.

Bausmes subendrinant dalinai sudedant, būtų paskiriama 150 MGL bauda (7500 eurų).

Kadangi byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, bausmė sumažinama trečdaliu ir siūloma skirti galutinę 100 MGL (5000 eurų) baudą.

R. Poškienė taip pat siūlė skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Pirmiausia, įpareigoti G. Beržinską pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą. Taip pat, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Prokurorė siūlė konfiskuoti aibę kratos metu rastų daiktų – telefonus, planšetę, kompiuterį, lipdukus, plakatus,

Kelis kitus daiktus, kaip antai rastą vėliavą su svastika ir atmintuką – sunaikinti. Daiktą, panašų į pistoletą, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti.

Baigiamąsias kalbas antradienį pasakė ir nukentėjusiomis pripažintos Birutė Sabatauskaitė ir Jūratė Juškaitė.

B. Sabatauskaitė pasakojo, jog patalpintas piešinys su kartuvėmis jai kėlė siaubą ir nerimą. Anot nukentėjusios moters, tuo metu kai buvo patalpintas piešinys, ji buvo nėščia ir laukėsi vaiko.

Ji pasakojo, jog kelis mėnesius vaikščiodama viešose vietose atsigręždavo atgal, galvodavo, kaip atpažinti kaltinamąjį, jei jį pamatytų.

Nukentėjusioji atkreipė dėmesį, jog „Telegram“ kanale buvo skatinama susidoroti ne tik su LGBT bendruomene.

Pavyzdžiui, „Telegram“ grupėje buvo rašoma, jog „Lietuvoje išdygs tūkstančiai IX fortų“, tad anot B. Sabatauskaitės, kaltinamasis taip pat reiškė neapykantą ir kvietė smurtauti ir religijos bei tautybės pagrindu. '

G. Beržinsko sukurtoje „Telegram“ grupėje buvo linksniuojami ir žydų tautybės vieši asmenys – parlamentaras Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

B. Sabatauskaitė tikino, jog kaltinamasis veikiausiai žino apie jos ilgametį darbą su romų ir musulmonių bendruomenėmis – galbūt todėl nukentėjusiąją pasirinko kaip taikinį.

Moteris taip pat kėlė klausimus, kodėl prokuratūra kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 170 str. antrą dalį, kai jos nuomone, nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal to paties straipsnio trečią dalį.

Esą kaltinamasis ne tik kurstė neapykantą, bet ir kvietė smurtauti.

Baigdama savo kalbą, ji prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra – tik tikėjosi, kad priėmus sprendimą, kaltinamasis supras savo veiksmų žalą.

Taip pat ji akcentavo, jog kaip ir kiti piliečiai, ji savo kasdieniniu darbu siekia prisidėti prie visuomenės gerovės ir tikėjosi, jog kaltinamasis tai suvoks.

Trumpą baigiamąją kalbą pasakė ir kita nukentėjusioji, LŽTC vadovė Jūratė Juškaitė. Ji pakartojo, jog G. Beržinsko veiksmai jai taip pat kėlė baimę ir nerimą.

J. Juškaitė teisme teigė, jog turi nemažai patirties darbe su neapykantos kalba. Visgi G. Beržinsko atvejis ją nustebino.

„Pirmas atvejis, kai asmuo taip nuosekliai vykdė veikas, taip aiškiai nesupranta savo veiksmų, kokias pasekmes tai gali turėti“, – stebėjosi nukentėjusioji.

Savo teise tarti baigiamąją kalbą G. Beržinskas nepasinaudojo. Už jį kalbėjo jo gynėjas, advokatas Audronis Mažeika.

Jis atkreipė dėmesį, jog nuo šių metų vasario pradėjo galioti naujos LR BK 170 str. 2 d. ir 170¹ str. 1 d. straipsnių redakcijos, tad pasiūlė bausmę skirti pagal naujesnę redakciją.

Tuomet G. Beržinsko gynėjas sakė, jog iš esmės sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme ir rūšimi, jos dydžiu. Tačiau vis tiek turėjo šiek tiek pastabų.

Advokatas šioje byloje įžiūrėjo idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tad jis bausmes siūlė subendrinti. Tokiu atveju piniginė bausmė būtų mažesnė.

A. Mažeika taip pat pasigedo motyvacijos, kodėl prokurorė siūlė taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones ir kodėl būtent šias, kai G. Beržinskas nėra kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu.

„Nelabai suprantu, kaip ši priemonė gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus“, – sakė G. Beržinsko gynėjas, pridūręs, jog jo požiūriu, baudžiamojo poveikio priemonių šiuo atveju skirti nereikėtų.

G. Beržinsko gynėjas atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš kurio įrenginio buvo dalinamasi turiniu „Telegram“ grupėje. Tad konfiskuotus daiktus esą reikėtų grąžinti kaltinamajam.

„Teismo prašyčiau grąžinti visus daiktus kurie buvo paimti kratos metu“, – teigė A. Mažeika.

Po gynėjo pasakytos baigiamosios kalbos, nukentėjusiems suteikta teisė atsikirsti.

„Jeigu tokie veiksmai nelaikomi smurtavimu, turint motyvą, tada aš nežinau kas yra laikoma smurtavimu ir neapykantos kurstymu“, – trumpai pastebėjo B. Sabatauskaitė.

Po šio atskirtimo, teismas išėjo priimti sprendimo. Nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje bus skelbiamas birželio 17 d., 16 val.

Jauno amžiaus vaikinas puikiai žinomas tiek teisėsaugos, tiek šalies neo-nacių tarpe dėl nesėkmingo teroro akto.

1999 metais gimęs G. Beržinskas 2019 m. spalio 6 d., prie J. Balčikonio gatvėje esančio pastato Vilniuje, kur įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos paliko savadarbį sprogmenį. Šis nesprogo dėl gamintojo žinių trūkumo.

Jaunuolis taip pat juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurškė užrašus „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklą. G. Beržinskas buvo sulaikytas 2019 m. spalio 15 d. per specialią operaciją, kurioje dalyvavo „Aro“ pareigūnai.

Jo namuose rasta bei iš neteisėtos apyvartos išimta jau paruošta sprogdinti didelės galios sprogstamoji medžiaga ir cheminės medžiagos, iš kurių galima pagaminti savadarbį didelės sprogstamosios galios mechanizmą.

Per kratas taip pat rastas tinkamas šaudyti savadarbis šaunamasis ginklas bei C kategorijos ginklo dalis, ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistinė ir nacionalsocialistinė literatūra bei simbolika. Teisėsaugos duomenimis, vaikinas save priskyrė ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų „Feuerkrieg Division“ grupuotei.

2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismas vaikiną pripažino kaltu dėl teroro akto rengimo, neteisėto disponavimo sprogmenimis ir šaunamuoju ginklu bei pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą.

Jam buvo paskirta dvejų metų ir keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaičiavus suėmime praleistą laiką, jam kalėjime liko praleisti apie pusantrų metų laikotarpį.