BPC per dvi paras sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

Bendrasis pagalbos centras (BPC) per praėjusį savaitgalį, kai Lietuvą pasiekė audra, sulaukė 33 tūkst. 561 skambučio.

BPC pirmadienį pranešė, kad po rekordinio šeštadienio, kai numeriu 112 skambinta 24 tūkst. 427 kartus, sekmadienį skambučių srautas išliko neįprastai didelis – sulaukta dar 9 tūkst. 134 skambučių.

Šeštadienį BPC patyrė iki šiol neregėto masto apkrovą – per parą sulaukta 24 tūkst. 427 skambučių, beveik penkis kartus daugiau nei įprastą savaitgalio dieną.

Tai didžiausias per vieną parą gautų skambučių skaičius per visą BPC veiklos istoriją. Skambučių srautas sparčiai augo nuo 14 val., o didžiausias pikas fiksuotas 16–18 valandomis.

Sekmadienį situacija stabilizavosi, tačiau skambučių skaičius išliko gerokai didesnis nei įprastai – per parą BPC sulaukė 9 tūkst. 134 skambučių. Vidutinis atsiliepimo laikas sekmadienį siekė šešias sekundes, o 90,9 proc. skambučių buvo atsiliepta greičiau nei per 8 sekundes. Ilgiausias laukimo laikas sekmadienį, piko metu, siekė apie dvi minutes.

Iki šiol maždaug 9 tūkst. skambučių per parą BPC yra sulaukęs tik išskirtiniu metu – Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir 2022 metais prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Dideli skambučių srautai tradiciškai fiksuojami ir Naujųjų metų sutikimo paromis, paprastai jų sulaukiama apie 8 tūkstančius.

„Šis savaitgalis labai aiškiai parodė, kokio masto apkrovą turi būti pasirengęs atlaikyti Bendrasis pagalbos centras. Tai, ką iki šiol laikėme išskirtinai didele vienos paros apkrova, šįkart buvo sekmadienio rezultatas, o šeštadienį skambučių sulaukėme daugiau nei du su puse karto daugiau. Svarbiausia, kad net ir tokiomis aplinkybėmis BPC veiklos tęstinumas buvo užtikrintas, sistema veikė stabiliai, o pagalbos prašymai buvo priimami ir perduodami tarnyboms“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė.

Įvertinus sinoptikų prognozes ir numatomus pavojingus meteorologinius reiškinius, savaitgalį dirbančių BPC darbuotojų skaičius buvo padidintas 30 procentų.

Šeštadienį, nepaisant rekordinės apkrovos, skambučių priėmimo sistema veikė stabiliai ir nenutrūkstamai. Vidutinis atsiliepimo į skambutį laikas tą parą siekė 58 sekundes, 42 proc. skambučių buvo atsiliepta greičiau nei per aštuonias sekundes, o ilgiausias sistemoje užfiksuotas laukimo laikas – keturios minutės ir 22 sekundės.

BPC primena, kad didelio masto įvykių metu labai svarbus ir pačių gyventojų elgesys. Jei paskambinus numeriu 112 tenka palaukti, nereikėtų nutraukti skambučio ir skambinti iš naujo – tokiu atveju skambinantysis vėl nukreipiamas į laukiančiųjų eilės galą, todėl pagalbos gali tekti laukti ilgiau.

Numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai reikalinga skubi pagalba arba situacija kelia realų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar saugumui. Apie elektros tiekimo sutrikimus gyventojai turėtų pranešti ESO tel. numeriu 1852.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, savaitgalį Lietuvoje praūžusi tokio masto audra dažniau fiksuojama rudenį, kai medžiai jau būna be lapų, todėl šįkart stiprus vėjas pridarė daugiau žalos nei įprasta.

„Tokia audra labiau būdinga būna lapkritį arba šaltuoju metų laiku, kai medžiai būna jau be lapų. Tai ir dėl tos medžių lapijos, to svorio ir pridarė daug žalos, vertė tuos medžius, nutraukinėjo laidus, nes medis pats iš savęs yra sunkesnis, kai yra su lapais ir vėjas lengviau jį išverčia su visomis šaknimis“, – BNS sakė meteorologas Gytis Valaika.

„Buvo prieš trejus metus labai panaši audra, bet šiaip tai nėra būdinga. Tikrai, kad vasarą būtų tokie vėjai, tai nebūdinga“, – pridūrė jis.

Anot G. Valaikos, per šią audrą pagrindinis akcentas buvo ne krituliai, o stiprus vėjas, ypač žemyninėje šalies dalyje, kur fiksuoti stichiniai vėjo gūsiai ir pridaryta daugiau žalos.

Vis dėlto, „Meteo LT“ duomenimis, kai kur Lietuvoje per pusę paros iškrito beveik viso rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis.

Šilutėje per ne ilgesnį kaip 12 valandų laikotarpį iškrito 82,5 mm kritulių – 93 proc. viso rugpjūčio mėnesio normos. Stichinis labai smarkus lietus taip pat užfiksuotas Mažeikiuose – čia iškrito 74,1 mm kritulių, arba 94 proc. mėnesio normos, Šiauliuose – 62 mm (93 proc.), Kretingoje – 60,7 mm (63 proc.), Skuode – 59,8 mm (65 proc.).

„Čia buvo pietinis ciklonas. Jam labai būdingas toks dalykas, kad labai daug kritulių iškrenta per trumpą laikotarpį, nes judant ciklonui žemo slėgio atmosferos sūkurys iš pietų, jis labai daug drėgmės prisigeria į save. Ir tada jau, kai pasiekia tą Baltijos regioną – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją – va tada jau ir jisai išsilieja“, – aiškino meteorologas.

Anot G. Valaikos, savaitgalį krituliai iškrito gana siaurame Vakarų Lietuvos ruože, kitose šalies vietose jie nebuvo išskirtinai gausūs.

Meteorologas taip pat pabrėžė, jog audros mastas buvo tinkamai prognozuotas iš anksto – tiek kritulių, tiek vėjo prognozės visiškai pasitvirtino.

„Čia vienas iš tų atvejų, kada tikrai prognozė buvo vos ne tobula, sakyčiau, ir tikrai, kas negyveno po akmeniu, matė ir ketvirtadienį, ir penktadienį, kas čia bus. Bet, aišku, būna žmonių, kai kurie netiki, galvoja vėl aplenks“, – kalbėjo G. Valaika.

Pasak meteorologo, artimiausiomis dienomis panašaus masto audrų Lietuvoje nenumatoma, savaitės pradžioje kai kuriuose vakariniuose rajonuose dar gali gausiau palyti, tačiau vėliau orai turėtų tapti sausesni ir ramesni.

„Lietuvos draudimo“ ir „Swedbank“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 2,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 2 mln. eurų.

Vien „Lietuvos draudimas“ gavo kreipimųsi bent už 1 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.

„Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra. Dominuoja smarkaus vėjo padaryti nuostoliai pastatams ir kitam turtui, daug pranešimų apie vėjo gūsių neatlaikiusių medžių padarytą žalą, taip pat užliejimus krituliais ir kito pobūdžio liūties žalas“, − pranešime sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

Pasak jo, daugiausia dėl lūžtančių medžių bei jų šakų padarytų nuostolių įregistruota bendra žalos automobiliams suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.

„Žalos kreipinių dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukėme iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai ir rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos, Klaipėdos rajonų savivaldybės“, − teigė M. Norkus.

Tuo metu „Swedbank“ draudimo bendrovė per savaitgalį sulaukė aštuonis kartus daugiau pranešimų apie žalas nei įprastą vasaros savaitgalį – preliminari draudimo išmokų suma gali siekti 1 mln. eurų ir, prognozuojama, dar didės.

„Gyventojai praneša apie vėjo nuneštus arba sulaužytus stogus, taip pat nuvirtusių medžių apgadintas tvoras ir namų fasadus, suniokotus šiltnamius“, – pranešime sakė „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.

Anot jo, iki pirmadienio ryto sulaukta beveik 1 tūkst. klientų pranešimų ir jų daugėja. Per porą valandų registruojama apie 100 naujų žalų. Tikslus patirtų nuostolių dydis paaiškės po to, kai draudimo ekspertai įvertins kiekvieną atvejį.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad būsto draudimo išmokos dėl gamtos stichijų per pirmuosius 2026 metų mėnesius viršijo visų praėjusių metų tokių išmokų sumą. Iki rugpjūčio pradžios būsto draudimo klientams tiek dėl gamtinių, tiek dėl kitų priežasčių iš viso išmokėta jau 14,8 mln. eurų patirtai žalai atlyginti.

Anot M. Norkaus, dalis gyventojų dar negali pranešti apie žalą, nes kai kurie šalies regionai audros metu liko be elektros, be to, fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Todėl žalos registravimui nėra taikomas tirjų darbo dienų terminas, apie ją galima pranešti ir vėliau.

Per 2025 metus bendrovėje buvo užregistruota 7,5 tūkst. būsto žalų, kilusių dėl gamtos jėgų, bendra kompensuota suma siekė daugiau nei 4,6 mln. eurų.