Birštono merės N. Dirginčienės „čekiukų“ byla: į išlaidas pateikė į katafalką piltą kurą

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išsiaiškino, kad Birštono merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė į savo išlaidų ataskaitas pateikė į bendrovės „Šilutės komunalininkas“ katafalką pilto kuro kvitą.

Šios aplinkybės trečiadienį paaiškėjo per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje.

Anksčiau per ikiteisminį tyrimą STT nebuvo pavykę identifikuoti visų banko kortelių savininkų, 11 kortelių savininkų buvo nežinomi.

Pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas šiemet sausį merę „čekiukų“ byloje išteisino, tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius su šiuo išteisinimu nesutiko ir nuosprendį apskundė. Teismas paskelbė, kad nesurinkta įrodymų, kad merė nepagrįstai naudojo lėšas ji galėjo sąžiningai klysti, be to, ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus.

Bylos duomenimis, 2019–2020 m. Birštono vadovė už kurą atsiskaitė 27 banko kortelėmis, į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų jų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers kuro čekiai.

Pradėjus bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, prokuroras paprašė suteikti jam ir STT galimybę pabandyti identifikuoti kitus kortelių savininkus pagal kitus algoritmus.

Prokuroras D. Valkavičius trečiadienį teismui pateikė storą dokumentų aplanką, jo kopija buvo įteikta ir N. Dirginčienei su advokatu.

„Pavyko gauti iš STT dokumentų paketą, visų kortelių savininkai nustatyti, išskyrus Šveicarijos banko išduotą kortelę, taip pat Austrijos banko išduota kortelė, nenustatyta, kokiems asmenims priklauso. Vienas kvitas yra iš UAB „Šilutės komunalininkas“, į įmonės katafalką kuras buvo pilamas. Vairuotojo pati įmonė negali nurodyti, nežino, kas vairavo tuo metu. „Šilutės komunalininkas“, nežino, kas vairavo katafalką, reikės kviesti direktorių. Bendrovė sako, kad šioje byloje minimą kuro kvitą turi“, – teisme kalbėjo prokuroras.

Bendrovė „Šilutės komunalininkas“ savo svetainėje skelbia, kad jos pagrindinė veikla yra atliekų surinkimas, tvarkymas, šalinimas, kelių, gatvių ir teritorijų priežiūrą visais metų laikais, teritorijų valymas, želdinių sodinimas ir priežiūra, kapinių priežiūrą ir kitos panašios paslaugos.

„Mes teikiame šias laidojimo paslaugas: velionio pervežimas, šaldytuvas, kūno paruošimas, šarvojimo salės, katafalkas“, – skelbia bendrovė.

N. Dirginčienė sakė, kad po prokuroro kalbos patyrė šoką.

„Nesąmonė kažkokia, nesuprantu. Negaliu paaiškinti. Nežinau, reikia datas pažiūrėti, dabar negaliu nieko paaiškinti“, – Eltai po teismo posėdžio sakė N. Dirginčienė.

Ji yra kilusi iš Šilutės, merė pripažino, kad savo gimtinėje lankosi.

Apeliacinis teismas trečiadienį vykusiame posėdyje apklausė Birštono savivaldybės Biudžeto ir apskaitos skyriaus darbuotoją Rūtą Cickevičienę, merės sutuoktinę Joną Dirginčių ir marčią Jūratę Dirginčienę.

Prokuroras D. Valkavičius į kitą posėdį prašo kviesti ir kitus, naujai nustatytų banko kortelių savininkus, jų kvitai pateko į merės apskaitą. Teisme buvo skelbiami vardai ir pavardės fizinių asmenų, kuriems priklauso kortelės, o jomis apmokėti čekiai pateko į savivaldybės merės išlaidų ataskaitą.

Socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė N. Dirginčienė teisiama dėl kaltinimų pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Daugiau nei 5 tūkst. eurų žalos merė jau atlygino, prokuroras D. Valkavičius prašo teismo iš kaltinamosios priteisti dar beveik 678 eurus, kurių politikė nėra sumokėjusi.

Ilgametę Birštono merę prokuroras prašo pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, už tai skirti 10 tūkstančių eurų baudą ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę 4 metus būti renkamai, paskirtai savivaldybių ar jų įstaigų skiriamas pareigas.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad meras, vicemerai turėjo galimybes naudotis administracijos resursais, papildomos išlaidos turėtų būtų pagrįstos. Šias išmokas galima gauti su viena sąlyga – jei savivaldybė nesuteikia transporto, kanceliarinių išlaidų. Jis mano, jog jei merė naudojasi tarnybiniu transportu, tų išlaidų tuo pat metu patirti negali.

D. Valkavičius taip pat pastebi, kad, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, būdama komandiruotėse Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje ir kitose užsienio šalyse, Birštono merė tuo pačiu deklaravo ir kuro sąnaudas Lietuvoje. Be to, nustatytas vienas atvejis, kai merė savivaldybėje dalyvavo tarybos posėdyje ir tuo pat metu pylė kurą.

Mero pareigas 69 metų N. Dirginčienė eina penktą kadenciją.

2005 m. N. Dirginčienė buvo paskirta Birštono savivaldybės administracijos direktore, o kurortui vadovauja nuo 2008 m. Savo biografijoje politikė skelbia, kad 1985–1990 m. ir nuo 1995 m. iki dabar yra renkama Birštono miesto ir savivaldybės tarybos nare.

Nagrinėjant bylą teisme ji sakė, kad dar vienos mero kadencijos nebesieks.