Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiemet sulaukė sukčių skambučių ir žinučių

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) šiais metais jau sulaukė finansinių sukčių skambučių ar žinučių, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

„Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės teigimu, tokį sukčių aktyvumą galėjo lemti pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje, kai gyventojams leidžiama atsiimti dalį sukauptų lėšų.

„Įsigalioję antrosios pensijų pakopos pokyčiai tampa ryškiu masalu nusikaltėliams, kurie taikosi į kaupimą pensijai nutraukusių žmonių pinigus: nuo metų pradžios su sukčių atakomis jau susidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų“, – pranešime cituojama ji.

Pasak Ž. Augonės, tikėtina, kad sukčiai dar labiau suaktyvės balandį, kai žmonių sąskaitas jau pasieks lėšos iš pensijų fondų.

Apklausos duomenimis, finansinių sukčių skambučių dažniau sulaukia turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir Vilniaus miesto gyventojai. Tuo metu jauniausio amžiaus ir mažiausių pajamų asmenys dažniau teigia nesulaukiantys finansinių sukčių skambučių.

Taip pat apklausos rezultatai parodė, kad apie pusė gyventojų ketina tęsti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Taip elgtis dažniausiai planuoja 26–55 m. amžiaus Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tuo metu maždaug kas šeštas (16 proc.) respondentas teigia pateikęs prašymą nutraukti kaupimą.

Dauguma gyventojų, planuojančių atsiimti lėšas, nejaučia sukčiavimo grėsmės – taip teigė 83 proc. apklaustųjų. Iš jų beveik pusė (45 proc.) jaučiasi saugūs, nes mano turintys pakankamai žinių apie nusikaltėlių vykdomas apgavystes.

Tuo metu sukčiavimo grėsmę jaučiantys nurodė 17 proc. apklaustųjų, kurie ketina atsiimti sukauptas lėšas.

Siekiant apsaugoti savo finansinį turtą nuo sukčių, Ž. Augonė pirmiausia pataria neprarasti budrumo. Pasak jos, sukčiai dažniausiai stengiasi paveikti žmones tiek per asmeniškumus, tiek spaudžiant veikti kuo greičiau, tiek išnaudojant technologijų naujoves.

„Naujų finansinių platformų, išskirtinių investavimo galimybių, kitų stebuklingų sprendimų reklama dažniausiai yra apgaulė, nors ir atrodanti itin viliojančiai. Žiūrint socialinių tinklų turinį, verta vadovautis viena taisykle: jei kažkas atrodo pernelyg gerai, kad tai būtų tiesa, labai tikėtina, jog tai – sukčių pinklės. Tai galioja ne tik socialiniams tinklams, bet ir įtartiniems skambučiams, SMS ar kitoms žinutėms. Svarbu atminti: sukčiai neapsiriboja tik vienu kanalu, todėl budriu verta būti nuolat“, – pabrėžia banko atstovė.