Lietuvos
apeliacinis teismas ketvirtadienį atvertė europarlamentaro Petro Gražulio bylą dėl LGBTQI+ asmenų niekinimo.
Vilniaus apygardos teismas P. Gražulį yra pripažinęs kaltu dėl LGBTQI+ asmenų niekinimo, tačiau Apeliaciniame teisme jis siekia išteisinimo.
P. Gražulis buvo kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.
Bylos duomenimis, P. Gražulis vartojo frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“ ir kitas.
Pats politikas į Apeliacinio teismo posėdį neatvyko, jo dalyvavimas teisme nėra privalomas.
Teisėjų kolegija bylą nagrinėja pagal du skundus – P. Gražulio ir jo advokato.
Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusiųjų advokatas Aivaras Žilvinskas dar prieš posėdį pateikė vieną prašymą.
„Prašymas atmesti (P. Gražulio – BNS) skundą ir priteisti išlaidas“, – teismo posėdyje sakė jis.
Posėdyje buvo sakomos baigiamosios kalbos, jas pradėjo P. Gražulio advokatas Saulius Žentelis.
Anot advokato, nukentėjusieji byloje bandė provokuoti P. Gražulį, tai rodo jų kalbėjimo maniera – atsakinėti po kelis žodžius.
„Kalbėjimo būdas yra gryna provokacija“, – teisme kalbėjo S. Žentelis.
Anot advokato, P. Gražulis turi teisę nemėgti tam tikrų dalykų, kaip, pavyzdžiui, LGBTQI+.
„Nemėgti jis turi teisę, niekas neturi teisės jam to apriboti. (...) Ar ta panieka yra kriminalas, nusikaltimas? (...) Kokį pavojų tai sukėlė?“ – klausė advokatas.
S. Žentelis pabrėžė, kad nors jo ginamasis išsakė įžeidžiančius dalykus, tačiau tai negali būti traktuojama kaip nusikaltimas.
„Nepagrįstai veika buvo kriminalizuota. (...) Gerbiama kolegija, prašau Vilniaus apygardos teismo nuosprendį (...) panaikinti ir priimti išteisinimą“, – sakė jis.
Kiek vėliau pasisakiusi prokurorė Jurgita Jakučionė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas bylos kontekstą įvertino ne abstrakčiai.
„Nuteistasis sąmoningai pasirinko teiginius, žeminančius žmonių grupę, (...) jis suvokė savo veiksmų pobūdį, tai vertintina, kad jis veikė tyčia“, – sakė ji.
„Prašau gerbiamo teismo abu apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą“, – teigė prokurorė.
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Jurgos Vasiliauskienės ir pirmininko Justo Namavičiaus.
BNS skelbė, kad praėjusių metų spalį Vilniaus apygardos teismas P. Gražulį nuteisė už LGBTQI+ bendruomenės niekinimą ir skyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje esmė buvo ne pasisakymų turinio tikrumas ar netikrumas, bet jų forma: nors kaltinamasis bandė savo veiksmus pateisinti nuomonės reiškimu ar religiniais įsitikinimais, teismas pažymėjo, kad net ir nuomonė negali būti išsakoma niekinančia, žeminančia ir diskriminuojančia forma.
Teismas taip pat nurodė, kad vartoti žodžiai „pederastai“, „išsigimėliai“, „iškrypėliai“, „venerinių ligų platintojai“ buvo ne kritika ar politinė pozicija, o žmogaus orumo pažeminimas dėl seksualinės orientacijos.
Nuosprendyje pažymėta, kad P. Gražulio pasisakymuose nebuvo tiesioginių raginimų smurtauti, tačiau jis aiškiai skleidė diskriminacines idėjas ir prisidėjo prie neapykantos atmosferos kūrimo visuomenėje.
Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami žiniasklaidoje.
Sprendimą šioje byloje teismas ketina skelbti balandžio 27 dieną.