Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nusprendus, kad Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas
Vytautas Jasutis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Kaune, advokatas sako, kad priimta nutartis turės reikšmės ir kitoms panašaus pobūdžio byloms.
„Ši nutartis svarbi ne tik mano ginamam tuometiniam Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentui Vytautui Jasučiui, kuris buvo visiškai išteisintas nuo nepagrįstų kaltinimų, bet ir platesnei teisinei praktikai – ji apibrėžia ribas tarp darbo santykių ir paslaugų teisinių santykių, bei sustiprina teisinį tikrumą ateityje organizuojant didelius sporto bei kitus tarptautinius renginius“, – sako V. Jasutį teismuose gynęs advokatas Arvydas Ražauskas.
Jis sako, kad minima LAT nutartis išsklaidė ir nelegalaus darbo šešėlį, kuris buvo mestas 2024 metais Kaune vykusiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui – reikšmingam tarptautiniam renginiui, sulaukusiam didelio Lietuvos ir pasaulio dėmesio.
Administracinę bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad V. Jasučio veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Byloje kilo klausimas dėl darbo ir paslaugų teikimo teisinių santykių atribojimo ir buvo sprendžiama, ar federacijos prezidentas pagrįstai nubaustas už nelegalų darbą dėl to, kad kaip federacijai atstovaujantis asmuo nesudarė darbo sutarčių su Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu Kauno ledo rūmuose vedėjų (pranešėjų) pareigas ėjusiais asmenimis.
Šioje byloje nustatyta, kad du asmenys Lietuvos čiuožimo federacijos čempionate teikė čempionato vedėjų (pranešėjų) paslaugas, jų užduotis – per čempionatą nuo 2024 m. sausio 8 d. iki sausio 12 d. pagal Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) pateiktą čempionato tvarkaraštį, taip pat pateiktus treniruočių lapus su dalyvių sąrašais vesti treniruotes – per mikrofoną pranešti asmenis, kurie išeina ant ledo čiuožti, taip pat pranešti, kurie asmenys ruošiasi išeiti ant ledo ir kurie asmenys baigia savo čiuožimą ant ledo.
Teismo dokumentuose rašoma, kad dviejų asmenų paslaugų reikėjo tik čempionato metu, tai yra penkias dienas, todėl nebuvo tikslo su jomis pasirašinėti darbo sutarties.
„Taigi, iki čempionato pradžios buvo tariamasi išimtinai dėl paslaugų teikimo ir atlyginimo už paslaugas ne darbo, o paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu“, – rašoma byloje.
Minėti asmenys – J. B. ir K. E. B. – paaiškino, kad vykdė analogiškas veiklas, čempionato metu tarpusavyje savarankiškai skirstėsi pamainomis, nenurodė asmens, kuris joms vadovavo.
Kasacinis
teismas konstatavo, kad nenustatytas darbo teisiniams santykiams būdingas pavaldumas darbdaviui (subordinacija), nes nei V. Jasutis, nei kiti Lietuvos čiuožimo federacijos atstovai niekaip nekontroliavo J. B. ir K. E. B. veiklos ir šiai jų veiklai nevadovavo, to realiai ir nebūtų galėję padaryti, nes tik J. B. ir K. E. B. žinojo, kaip ir kokią funkciją kaip vedėjos čempionate jos turi atlikti.
Pasak LAT, J. B. ir K. E. B. čempionato metu vykdyta veikla atitiko paslaugų teikimo teisinius santykius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sukurti būtent paslaugų, o ne darbo teisinius santykius buvo tikroji šalių valia. Nenustačius darbo sutarties požymių, V. Jasučio veikoje negali būti konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis.
ELTA primena, kad 2024 m. sausį internete pasklidus įrašui apie galimą nelegalaus darbo ir priekabiavimo atvejį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko tyrimą ir priėmė sprendimą dėl nelegalaus darbo, buvo skirta bauda. VDI nutarimas buvo ginčijamas kelių instancijų teismuose.
Pasak advokato A. Ražausko, nuo pat bylos pradžios buvo aišku, kad tarp šalių susiklostė ne darbo, o paslaugų teisiniai santykiai, todėl nelegalaus darbo sudėties šiuo atveju nėra. Šią poziciją teko beveik dvejus metus nuosekliai ginti visų instancijų teismuose, kol LAT praeitą savaitę galutinai patvirtino, kad atsakomybė už nelegalų darbą negali būti taikoma.