Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpa nuo I. Kanto iki M. K. Čiurlionio gatvės Kauno viešojo transporto schemoje kol kas – baltoji dėmė. Visgi Nemuno saloje bei kitoje upės pusėje dygstant naujiems objektams ir atsirandant kauniečių poreikiui juos pasiekti, situacija turės keistis. Skaičiavimai jau atliekami.
Visuomeninio transporto srautas pačiame miesto centre šiuo metu vyksta ratu – autobusai ir troleibusai juda vienkryptėmis Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėmis, iš jų pagal maršrutą išvažiuodami į vienus ar kitus mikrorajonus.
Tačiau Nemuno saloje ir šalia jos atsirandant atviram baseinui, „Mokslo salai“, M. K. Čiurlionio koncertų centrui, administraciniams pastatams, keliaujančių miestiečių srautai augs. Norint apsaugoti Kauno centrą nuo perpildymo asmeniniais automobiliais, svarstoma Karaliaus Mindaugo prospektą prijungti prie viešojo transporto žemėlapio – taip būtų sudarytas naujas eismo žiedas, leidžiantis efektyviai judėti jo viduje ir į periferiją.
Miesto centras laisvėtų nuo spūsčių
Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistai, vadovaujami Pauliaus Kero, daro eismo srautų skaičiavimus, modelius Karaliaus Mindaugo prospekte.
„Skaičiavo, tarkime, per kiek minučių 15 tūkst. žmonių pasišalina iš „Žalgirio“ arenos visomis kryptimis į nutolusius mikrorajonus. Jie (eismo organizavimo specialistai – „Kas vyksta Kaune“) turi nuostatas, žino, kaip nukreipti viešąjį transportą šia gatve. Iš urbanistinės pusės, jeigu transporto spūstys kuriose nors vietose išsisklaidytų, būtų mažesnės, tai visada sveikintinas dalykas, – dėstė N. Valatkevičius.
– Yra arena Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo prospekte atsiranda ir kitų objektų – manau, kad ir žmonėms tiktų juos pasiekti prospektu. Augant naujiems pastatams, reikia visuomeninio transporto kuo patogesnėje vietoje. Žmogus tada mažiau važiuoja nuosavu transportu – nereikia mokėti už automobilio stovėjimą, o miesto centras laisvėja nuo spūsčių.“
Anot urbanisto, kol kas tie administraciniai, visuomeniniai objektai, kuriuos reiktų prijungti prie viešojo transporto maršrutų, ne visi pastatyti, bet galvojama apie ateitį. Pirmiausia, „Mokslo salą“, biurų patalpas, kuriose kuriamos darbo vietos. Jose planuojamas tam tikras automobilių vietų skaičius, tačiau jų vis tiek nuolat trūksta. Įvedus eismo schemą, atitinkančią miestiečių poreikius, šiek tiek mažėja privataus transporto.
Viešasis transportas judėtų efektyviau
„Pridėjus Karaliaus Mindaugo prospektą prie viešojo transporto schemos, su lygiagrečiai einančiomis Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėmis ji sudarytų aštuoniukę, leidžiančią itin efektyviai transportui judėti į miesto periferiją, ten esančius mikrorajonus ar darbo vietas. Čia eismas vyksta spinduliais, o centre – žiedais, leidžiančiais išvykti reikiama kryptimi“, – kalbėjo N. Valatkevičius.
Kuo eismas žieduose organizuojamas efektyviau, tuo paprasčiau iš bet kurio spindulio per Kauno centrą patekti į kitą spindulį, o pats centras kemšasi mažiau. Dėl šios dinamikos, pažymėjo specialistas, centro plėtros kryptį taip pat diktuoja H. ir O. Minkovskių gatvė, einanti lygiagrečiai Karaliaus Mindaugo prospektui, tik kitoje Nemuno pusėje. Prie urbanistinio žiedo ji prijungta Vytauto Didžiojo (Aleksoto) ir M. K. Čiurlionio (Europos pr.) tiltais.
Kol kas viešais transportas H. ir O. Minkovskikų gatvėje taip pat išvystytas menkai – kas valandą ir net rečiau važiuoja vienintelis 22 maršruto autobusas. Bet Aleksote randantis naujiems objektams, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio koncertų centrui, kils reorganizacijos poreikis ir čia.
Gyvenimas grįžta į centrą
„Beje, jeigu, tarkime, „Žalgirio“ areną būtume pastatę spindulio gale, kaip kokią „Megą“, visi ten turėtų nuvažiuoti ir iš ten grįžti. Intensyvus eismas iš esmės vyktų kuria nors viena arterija, o dabar žmonių srautas iš centro pasiskirsto į visas puses ir bendrai judėjimas mažiau apkraunamas“, – miesto planavimo principus aiškino N. Valatkevičius.
Dėl to stengiamasi visus didelius objektus telkti arčiau prie centro. Čia, kaip įvardijo pašnekovas, yra „Pergalės“ fabriko dykros, kitoje Nemuno pusėje, kur stovi „Kauno grūdų“ pastatai, irgi daug tuščių plotų – potencialių vietų miesto plėtrai. „Suprantu žmones, kurie pamažu nori grįžti į miesto centrinę dalį, nes čia sutelkta daug kultūrinių, visuomeninių, komercinių paslaugų. O juk gyventojų mažėja – susitraukimą ir intensyvesnį gyvenimą centre diktuoja Kauno demografija“, – sakė N. Valatkevičius.
Prie ar netoli Karaliaus Mindaugo prospekto jau dygsta nemažai administracinių pastatų, stūkso savivaldybės padaliniai, atsiras „Mokslo sala“, baseinas prie „Žalgirio“ arenos, planuojama „Akropolio“ rekonstrukcija, savivaldybė spaudžia tvarkyti „Pergalės“ gamyklos, turgavietės Šiaulių gatvėje teritorijas.
Taip pat kils M. K. Čiurlionio koncertų centras, „Kauno grūdai“ ruošia permainas kitoje upės pusėje, čia statomi ir trys dideli administraciniai pastatai. „Minėti koncertų rūmai, be to, yra tarsi savivaldybės duodamas ženklas, kad galima plėstis, tvarkyti žemutinę Aleksoto dalį. Procesai vyksta visur“, – pastebėjo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.
Atsirandant naujiems objektams, ekspertai vertina srautus
Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero teigimu, tarptautinė ekspertų komanda, Kaune rengianti Darnaus judumo planą, šiuo metu tiria eismo bei keleivių srautus, miestiečių kelionių įpročius.
„Vėliau surinktų duomenų pagrindu bus sukurtas Kauno miesto skaitmeninis modelis, kuris leis nustatyti pagrindines miesto susisiekimo sistemos problemas, optimizuoti susisiekimo infrastruktūros panaudojimą, optimaliai planuoti viešojo transporto maršrutus. Skaitmeniniame modelyje bus vertinami ir esami, ir naujai atsirandantys bei suplanuoti verslo objektai Karaliaus Mindaugo prospekte“, – sakė P. Keras.
Jis priminė, kad pastarąjį kartą susisiekimo poreikis Karaliaus Mindaugo prospekte nagrinėtas „Žalgirio“ arenos statybų laikotarpiu. Studija parodė, kad esami viešojo transporto pajėgumai Kęstučio g. bei Vytauto pr. stotelėje „Griunvaldo g.“ yra pakankami 15 tūkst. arenos žiūrovų išvežioti į įvairius miesto mikrorajonus per trumpesnį nei 45 min. laikotarpį.
„Esami atstumai iki stotelių yra pakankami užtikrinti „Akropolio“ bei arenos poreikius. Tačiau atsirandant naujiems verslo objektams Karaliaus Mindaugo prospekte, viešojo transporto susisiekimo poreikis šioje gatvėje gali kisti“, – į ateitį žvelgė P. Keras.
Tuo tarpu H. ir O. Minkovskių gatvėje įsikūrusios įmonės, pasak specialisto, šiuo metu generuoja itin mažą keleivių srautą. Vystantis šiai teritorijai, viešojo transporto intensyvumas bus derinamas prie realaus susisiekimo poreikio.
Pavedimų negavo
Autobusais ir troleibusais mieste vežančių „Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė Ramunė Tarandė pranešė, kad įmonė kol kas neturi jokios informacijos apie planus organizuoti visuomeninio transporto eismą Karaliaus Mindaugo prospektu. „Kauno autobusai“ nėra gavę pavedimo, susijusio su minimais pokyčiais.
Jie kol kas vyksta teorijoje, bet miesto išsidėstymui ir kauniečių judėjimui centre kintant, ne už kalnų momentas, kai iš skaičiavimų bei studijų persikels į gatves.
