Virš Kaune griaunamo „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio trečiadienį kelias valandas vaikščiojo vaikščiotojų pusiau įtemptomis juostomis (slackline) pradininkai Lietuvoje – „Spaceliners” komanda. Trasos ilgis – apie 45 metrai.
Tai jie darė legaliai, nes pastato savininkai – bendrovė „Vičiūnių grupė“, tokiu būdu sumanė originaliai atsisveikinti su ilgai pastato-vaiduoklio etiketę turėjusiu statiniu.
Pirmą kartą Kaune
Anot organizatorių, toks triukas Lietuvoje atliktas pirmą kartą. „Lietuvoje dar niekas nėra vaikščiojęs tokioje ekspozicijoje, tokiame aukštyje, žiemą ir dar virš tokio žinomo pastato miesto širdyje“, – pasakojo„Spaceliners“ įkūrėjas, šį užsiėmimą Lietuvoje prieš penkerius metus pradėjęs populiarinti Irmantas Saulius.
Lietuvių ir latvių sportininkai pakilo į daugiau kaip 40 metrų aukštį, mat vien pastato aukštis siekia 42 metrus. Vyrai vaikščiojo juosta, įtempta tarp ant stogo užkeltų 20 tonų sveriančių ekskavatorių.
Portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai užlipę ant „Respublikos” stogo iš arti pažiūrėti nekasdienio reginio, pamatė būrį savo eilės laukiančių vaikinų, dalis jų ilsėjosi ant čia pat pakabintų hamakų, klausėsi meditacinės muzikos ir, atrodė, visai nesijaudino.
Saugu, bet baisu
„Užsiiminėti šia sporto šaka yra saugu, bet žiauriai baisu”, – atviravo I. Saulius. Jis pasakojo, kad šiandien oras ekstremaliai vaikščioti yra puikus, svarbiausia, kad nelyja. Aukštis, esą, nėra esminis faktorius, svarbiausia – ekspozicija, t.y., kiek erdvės matosi aplinkui.
„Vaizdas iš viršaus kiek svaigina ir sunkina situaciją, o pačios juostos ilgis įtakos neturi”, – teigė I. Saulius, išbandęs vaikščiojimą žymiai ilgesne juosta net 120 metrų aukštyje.
Anot jo, įtempta juosta einant dideliame aukštyje, į visas puses atsiveria dešimčių kilometrų erdvės – nuo jų vaikščiotojui kaipmat pradeda siūbuoti vaizdas, tad būtina susikoncentruoti ir nesiblaškyti.
Bijo aukščio, bet vis tiek vaikščioja
Po vaikščiojimo kalbinti vyrai tikino, kad šis užsiėmimas juos patraukė iškart. Vyriausias tarp jų – Aleksej Lobikov (47 m.), sportuojantis jau trejus metus.
„Anksčiau mėgdavau vaikštinėti geležinkelio bėgiais, o atradus šį sportą – iškart užsimaniau išbandyti. Čia nėra didelio ekstremalumo, atvirkščiai, reikia nusiraminti, jei per daug adrenalino – nepadarysi nei žingsnio. Tai gryna meditacija, reikia susikaupti, bet per daug neatsipalaiduoti, kontroliuoti mintis ir emocijas. Kiti, kad protas susikoncentruotų, skaičiuoja žingsnius”, – dėstė A. Lobikov.
Ką tik nuo juostos nulipęs basakojis Andrej Sobolevskij tikino, kad taip lengviau eiti, kojos nesušalusios: „Kol nelieti plikos žemės – nėra baisiai šalta. Dažniausiai treniruojuosi miške, kur yra griovių, maždaug 15 metrų aukštyje, galima sakyti kaip tarzanas.“
Vaikinas pridūrė, kad pats bijo aukščio: „Tačiau baimė dingsta, kai darai, ką išsitreniravęs”, – atviravo A. Sobolevskij.
Norėjo originaliai pažymėti pastato griovimą
Ant stogo užkelti sunkiasvoriai ekskavatoriai jau dirba tikrąjį savo darbą – vykdo unikalią Baltijos šalyse griovimo operaciją. Todėl tai buvo paskutinė galimybė pereiti virš 30 metų čia stūksančių griaučių.
„Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius pasakojo, kad prieš pradedant griauti „Respubliką“, jie sulaukė įvairių menininkų, ekstremalų, visuomenininkų pasiūlymų bendradarbiauti, įprasminant atsisveikinimą su ilgamečiu Kauno stagnacijos simboliu. „Pasirinkome šią komandą, puoselėjančią dar jauną vaikščiojimo įtempta juosta tarp pastatų kultūrą šalyje. Jų ėjimas šiandien tarsi simbolizavo perėjimą iš praeities į ateitį. Be to – toks reginys Kauno centre dar neregėtas”, – aiškino M. Snicorius.
Jis patikino, kad pastato griovimas prasidėjęs ir vyksta pagal planą.
Pro šalį žygiavusiems kauniečiams bei miesto svečiams dar kelias valandas bus galima išvysti keliolika įvairaus meistriškumo ekstremalų iš Lietuvos ir Latvijos.
