Skubios pagalbos skyrius: vieniems – išsigelbėjimo vieta, o kitiems – kovų ringas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas gydytojas dr. Linas Darginavičius teigė, kad daugiausia pacientų būna pirmadienį ir penktadienį. Anot jo, vieni žmonės galvoja, kad nebeišlauks savaitgalio ir atvyksta penktadienį, o kiti pralaukia savaitgalį ir jau nebegali kęsti, tad atvažiuoja pirmadienį.

„Skubios pagalbos skyrių per metus aplanko 84 tūkst. pacientų. Maždaug 20-30 proc. yra paguldomi į klinikas arba nukreipiami pagal gyvenamąją vietą į kitas ligonines. Likusieji išleidžiami namo“, – sakė L. Darginavičius.

Į Skubios pagalbos skyrių žmonės patenka su greitosios pagalbos automobiliais arba atvyksta patys. Pacientai šiame skyriuje vidutiniškai praleidžia kiek ilgiau, nei 4 valandas.

Skyriuje dirba 52 gydytojai, keliasdešimt rezidentų, daugiau kaip 50 slaugytojų.

Vienoje Skubios pagalbos skyriaus aukšto pusėje apžiūrimi suaugusieji, o kitoje – vaikai. Per vidurį įkurti diagnostiniai kabinetai, kur kiaurą parą teikiamos specializuotos paslaugos: akių, ausų nosies, gerklės apžiūra, ultragarsinė diagnostika, rentgenas ir kt.

Skubiosios medicinos rezidentūrą su pirmąja karta, įstojusia 2013 m., baigęs Linas Darginavičius džiaugiasi galėdamas dirbti šiame skyriuje. Tiesa, prieš stodamas į rezidentūrą, jis svarstė vykti į Daniją ir tapti chirurgu, tačiau sužinojęs apie naują studijų kryptį suprato, kad nori prisidėti prie pokyčio Lietuvoje.

„Susižavėjau šia specialybe, patiko įvairovė, įdomus darbas, laisvė daryti daug čia ir dabar, padėti žmonėms“, - sakė L. Darginavičius.

Skubios pagalbos skyriuje nuo pat jo įkūrimo 2015-aisiais dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Šlamaitė sakė, kad darbe nėra rutinos, kiekviena diena – kaip staigmena.

„Tai - mano svajonių darbas! Čia nėra rutinos, kasdien labai įdomu, gali matyti greitą rezultatą, pasitinka nuolat besikeičiančios situacijos, visada verčiančios pasitempti. Šiame skyriuje negali žinoti tik vieną sritį - turi išmanyti viską: neurologiją, kardiologiją ir kt. (...) Pradėjau nuo paramedikės pareigų, po to baigiau slaugos specialybę ir tapau slaugytoja. Jau dešimt metų dirbu Skubios pagalbos skyriuje“, - pasakojo J. Šlamaitė.

Per parą į šį skyrių atvyksta 200-250 pacientų, kuriuos apžiūri medikų ir slaugytojų komanda. Besilankant pirmadienio vakarą, daugiausia pacientų čia atvyko su traumomis, infarktais, insultais.

„Dauguma pacientų neturėtų eiti į skubią pagalbą: tarkim, kraujuoja iš tarpdančio ir 2 val. nakties žmogus dėl išsikviečia greitąją bei šaukia, kodėl jo nedelsiant neapžiūri. Yra ir tokių, kurie atvyksta su infarktu ir kenčia iki paskutinio. Paklausus, kodėl nesikreipė anksčiau, atsako, kad manė, jog yra sunkesnių ligonių ir laukė, kol praeis. Sunkios būklės pacientus pasitinkame tiesiai iš automobilio, jie vežami tiesiai į reanimaciją”, - atskleidė slaugytoja J. Šlamaitė.

Skubios pagalbos skyriuje dirba keli apsaugos darbuotojai. Jų prireikia, kad atvyksta konfliktiški, apsvaigę pacientai. Būna atvejų, kai tenka kviesti policiją.

„Kartais pacientai pradeda siautėti skyriuje, dažniausiai apsvaigę. Jiems turime atskirą apžiūros kabinetą, per dieną į jį dėl saugumo uždarome 2-3 žmones, o savaitgaliais ir daugiau. Kabineto durys buvo ne kartą keistos, nes jas išspirdavo, tad dabar įdėtos metalinės. Į jį neretai patenka jaunuoliai, bandantys nežinomus narkotikus, taip pat asocialūs asmenys ar nuo alkoholio priklausomi žmonės. (...) Darbe pasitaiko siaubingų atvejų: vieną gruodžio naktį man budint prie skyriaus durų sustojo taksi, vairuotojas nervingai bruzdėjo, nežinojo, ką daryti, tad nubėgome pažiūrėti. Taksi automobilyje sėdėjo narkotikų perdozavęs žmogus, jis jau nebekvėpavo… Netikėta, kai savo kojom į skubią pagalbą ateina buitinio konflikto metu su peiliu sunkiai sužaloti žmonės. Pasitaiko ir stipriai neblaivių pacientų, mūsų alkotesteris matuoja iki 6 promilių, tai viskas, kas daugiau – liko neišmatuota“, - kelis įstrigusius atvejus paminėjo L. Darginavičius.

Nors darbas kupinas adrenalino ir rizikos, yra darbuotojų, kurie Skubios pagalbos srityje dirba ir 30-40 metų.

„Mūsų skyrius nėra lengva vieta dirbti. Čia sunkiausia, bet ir įdomiausia – tai įdomiausia medicinos dalis. Kituose skyriuose diagnozuojamos tik to skyriaus ligos, o čia – pačios įvairiausios“, - teigė jis.

Skubios pagalbos skyriaus pastatas ir garažas suplanuoti atsižvelgiant į didelį skaičių sužeistųjų ar kitaip nukentėjusių žmonių.

„Jei „Žalgirio” arenoje ar Dariaus ir Girėno stadione tūkstantinei miniai nutiktų nelaimė - būtume pirmoji įstaiga, į kurią patektų nukentėjusieji. Tas pats ir esant karo veiksmas. Viskas suplanuota, kad tilptų daugiau GMP automobilių, galėtų vykti eismas ratu, o į vidų žmonės patektų net pro keturis įėjimus. Viduje vos įėjus įrengta atskira zona pacientų švarinimui, kur patektų žmonės iš cheminės nelaimės ar branduolinės avarijos vietų. Jie čia būtų paruošiami, kad neužterštų kitų“, - sakė L. Darginavičius.

Jis pabrėžė, kad net 25-30 proc. pacientų turėtų kreiptis ne į Skubios pagalbos skyrių, o į Šeimos daktarą ar Šeimos kliniką, nes jiems nebūtina skubi pagalba.

„Yra svarstymų apmokestinti pacientus, kurie į šį skyrių kreipiasi ne dėl skubios pagalbos, galbūt tai atsijotų ekstra pacientus nuo galinčių palaukti”, - pažymėjo slaugytoja J. Šlamaitė.