Skelbdama atsisveikinimo su H. Vaitiekūnu detales, jo dukra pasidalijo jautriu laišku

Žurnalisto Henriko Vaitiekūno netektį išgyvenanti dukra Ieva Bubinienė pasidalijo jautriais žodžiais apie jųdviejų ryšį ir tuštumą, kurią paliko tėčio išėjimas.

Žinia apie H. Vaitiekūno mirtį pasklido sekmadienio vakarą. Žinomas žurnalistas mirė eidamas 78-uosius metus. Pirmadienio vakarą jo dukra socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į visus, kuriems jos tėtis buvo svarbus.

Prisimindama tėvą, I. Bubinienė rašė apie jo išskirtinį charakterį, humorą ir savitą požiūrį į gyvenimą.

„Su didžiuliu skausmu širdyje kviečiame atsisveikinti su Henriku Giedriumi Vaitiekūnu – Vyru, Tėčiu, Seneliu, Draugu ir Kolega.

Charizmatiškas, elegantiškas, savito stiliaus, stipraus charakterio ir nepakartojamo humoro. Jis turėjo savo požiūrį į gyvenimą, savas taisykles ir tą ypatingą manierą, kurią sunku nusakyti žodžiais, bet lengva prisiminti.

Mudu su Tėveliu turėjome savąją – tik mums abiem suprantamą, savus juokelius, paslaptis, susitarimus ir bendravimo būdą, kurio niekam nereikėjo nei aiškinti ir suprasti... Tai buvo mūsų mažas pasaulis, kuriame viskas buvo sava ir savaime suprantama.

Kartu su Mama skaitome Jūsų prisiminimus ir gražius žodžius apie Tėtį. Ašaros, gumulas gerklėje ir suvokimas ir kiek daug Jo liko jumyse…

Dabar lieka tuštuma. Noras paskambinti niekur nedings – tik nebebus, kam atsiliepti. Dar ne kartą norėsis išgirsti Jo balsą, pasidalyti dienos džiaugsmais, papasakoti tai, ką suprastume tik mudu ir kiekvieną kartą teks iš naujo suvokti, kad telefono kitame gale Jo nebebus“, – rašė I. Bubinienė.

I. Bubinienė taip pat pranešė, kad atsisveikinti su H. Vaitiekūnu bus galima spalio 14 dieną nuo 14 val. Olandų laidojimo namų 1-ojoje salėje, kur bus pašarvota urna.

Tą pačią dieną, 18 val., Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje už velionį bus aukojamos šv. Mišios.

Spalio 15 dieną, 13 val., urna bus išnešama, o žurnalistas palydimas į paskutinę kelionę Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Šeima perdavė ir prašymą atvykstantiems atsisveikinti.

„Atsisveikindami kviečiame atsinešti vieną baltą gėlės žiedą – meilės, pagarbos ir šviesaus prisiminimo ženklą.

Prašome pasidalyti šia žinia, kad ji pasiektų visus, kuriems Henrikas, mano Tėtis buvo svarbus ir kurie norėtų Jį palydėti.

Tėveli, kaip man Tavęs trūks... Bet Tu liksi visur ir visada ten, kur būsiu aš“, – rašė I. Bubinienė.