Kauno meras užuojautą dėl A. Karaliaus išreiškė „Kauno dienoje“

Apie žinomo architekto, publicisto ir miesto kultūros puoselėtojo A. Karaliaus mirtį pranešta vėlų šeštadienio vakarą, rugsėjo 20 d.

Ši netektis sukrėtė ne tik architektų bendruomenę, bet ir plačiąją visuomenę. Užuojautą išreiškė ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Audrys Karalius buvo ne tik kūrėjas, bet ir gyvasis miesto sąžinės balsas. Jis gebėjo architektūroje matyti ne vien plytas ir brėžinius – bet kultūrą, visuomenės santykį su erdve, pagarbą miestui“ – skelbė Prezidentas G. Nausėda.

Užuojautą taip pat išreiškė buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Lukas Rekevičius, buvęs Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis, buvę Kultūros ministrai Šarūnas Birutis ir Arūnas Gelūnas, bei kiti žinomi žmonės.

Iki mirties a.a. A. Karalius gana dažnai kritikavo įvairius Kaune vykdomus urbanistinius ir architektūrinius projektus.

Tarp šių projektų – anksčiau vykdyta Vilniaus g. rekonstrukcija, dėl kurios bylinėtasi teisme, taip pat paslaugų paskirties pastato statybos prie Ąžuolyno, kurioms savivaldybė per dieną išdavė statybų leidimą, o A. Karalius šioms statyboms griežtai nepritarė.

Anksčiau bandydamas sustabdyti Perkūno alėjoje esančios Art Deco vilos griovimą, A. Karalius buvo susilaukęs teisėsaugos nemalonės – jam buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, mat A. Karalius nuplėšė apsauginę kaukę ir pastūmė vyrą, vykdžiusį vilos griovimo darbus. Tačiau Kauno apygardos teismas architektą išteisino, o Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ar užuojautą išreiškė ir Kauno meras. Savivaldybės viešųjų ryšių skyrius nurodė, jog užuojauta A. Karaliui, kaip ir visos kitos užuojautos, buvo skelbiama laikraštyje „Kauno diena“.

A.Karalius anksčiau ne kartą kritikavo dienraštį – dar šiemet savo „Facebook“ paskyroje teigė, jog laikraštis skelbė neteisingą, NT vystytojams palankią informaciją apie adresu Sporto g. 3 esančius teniso kortus, kur šiuo metu statomas paslaugų paskirties pastatas su butais ir viešbučiu.

Savo ruožtu dienraštis A. Karalių yra vadinęs ir chuliganu, „nesivaldančiu“ ir kitais epitetais, ypač teismui nagrinėjant anksčiau minėtą bylą, dėl vilos griovėjo pastūmimo.

Taip pat savivaldybės viešųjų ryšių skyrius nurodė, jog užuojautą išreiškė ir savivaldybės darbuotojai, bendravę su A. Karaliumi.

„Kauno savivaldybės darbuotojai, kurie bendraudavo su velioniu buvo nuvykę išreikšti užuojautos. Tai tiesiog žmogiškai natūralu“ – portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktame atsakyme nurodė Kauno savivaldybės atstovai.

Portalo žurnalistai taip pat teiravosi, ar svarstoma Kauno mieste įamžinti A. Karaliaus atminimą, tačiau į šią klausimo dalį nebuvo atsakyta.

Kaip skelbėme anksčiau, praėjusį antradienį žinomas Kauno visuomenės veikėjas, architektas A. Karalius palydėtas į paskutinę kelionę. Jis palaidotas šeimos kapavietėje netoli Kybartų esančiose kapinėse, įsikūrusiose ant piliakalnio šalia didingos Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Atsisveikinimo mišias aukojęs ilgametis A. Karaliaus bičiulis kunigas Virginijus Veprauskas, šiuo metu Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas, prisiminė, kad „Audrys neturėjo vergo baimės, tačiau gaudavo lazdų“. Jis taip pat pabrėžė, kad A. Karalius pasinaudojo jam suteikta galia tobulėti kaip kūrėjui ir tai įgyvendino.

Prieš palydint A. Karalių link kapavietės, atsisveikinimo kūrinį atliko žinomas Lietuvos saksofonistas Petras Vyšniauskas.

Kauno architektų bendruomenės narys Linas Tuleikis dėkojo A. Karaliaus mamai „kad išaugino tokį sūnų, kuris už mus visus kovojo“. Jo paraginti laidotuvėse susirinkusieji kartu sugiedojo tautišką giesmę.

„Noriu padėkoti šeimai – plačiai, didelei Audrio šeimai, kurią jis sugebėjo sukurti per savo gyvenimą. Kai Audrys dovanojo mums šviesą ir šilumą, jis tai ėmė iš šeimos, kartais nuskriausdamas ją. Ačiū visiems jums, dėl kurių Audrys galėjo būti savimi ir rūpintis visa Lietuva“, – kalbėjo L. Tuleikis.