V. Janulevičius: kokią vietą naujame Europos žemėlapyje siekiame užimti?

Šis pokytis, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, reikalauja aktyvaus atsako ne tik iš nacionalinių vyriausybių, bet ir iš verslo organizacijų, turinčių tapti ne vien šio proceso komentatorėmis, bet ir jo architektėmis.

„Kol Europos šalys formuoja savo pozicijas dėl konkurencingumo fondų, karinių investicijų ar atsako į JAV tarifus, Lietuva ir jos verslo organizacijos turi atsakyti į esminį klausimą – kokią vietą šiame naujame Europos žemėlapyje siekiame užimti?

Šiame kontekste būtina apsibrėžti keturias strategines kryptis, kurios turėtų tapti Lietuvos prioritetu artimiausiam laikotarpiui: gynybos pramonė, adekvati kompensacinė reakcija į JAV tarifų grėsmę, energetinė nepriklausomybė ir konkurencingumui skirtos pigios paskolos“, - pažymi LPK vadovas, keldamas pagrįstus klausimus, kuo šis biudžetas gali būti naudingas Lietuvai, ir kokios spragos jau dabar matyti?

Neabejotina, kad tai - galimybė aktyviai dalyvauti Europos pramonės ir gynybos transformacijoje, pritraukti investicijų į aukštąsias technologijas ar prisidėti prie žaliųjų tikslų įgyvendinimo. Tačiau, kol kas trūksta aiškios nacionalinės vizijos, strateginių prioritetų, politinio koordinavimo. Nėra nei viešų diskusijų, nei analitinio vertinimo, ką konkrečiai Lietuva gali ir turėtų pasiekti šiame naujame Europos finansiniame kontekste.

V. Janulevičiaus patikinimu, aktyviai veikdama, Lietuva galėtų pretenduoti į 6–8 mlrd. eurų paramos ir paskolų paketą iš naujojo ES biudžeto, įskaitant Konkurencingumo fondą, energetinę pertvarką bei strateginius gynybos projektus. Tai būtų prilygintina beveik 10 % Lietuvos BVP ir pakeistų visos dešimtmečio pramonės struktūrą.

„Financial Times analizė pabrėžia, kad Komisija rizikuoja paskęsti savo ambicijų skalėje – be papildomų nuosavų pajamų šaltinių (mokesčių), visa našta gali tekti nacionaliniams biudžetams. Didžioji dalis naujų investicijų planuojama kaip garantijos ar paskolos, o ne tiesioginės subsidijos – tai kelia riziką, kad mažesnės ekonomikos, tokios kaip Lietuva, negalės pilnai išnaudoti priemonių dėl ribotų nacionalinių kofinansavimo galimybių.

Taip pat, anot didžiausios bei seniai savo veiklą Lietuvoje pradėjusios verslo organizacijos vadovo, pastebima, kad Konkurencingumo fondo prioritetų formulavime jau dabar dominuoja didžiosios valstybės. Jei Lietuva aktyviai nedalyvaus šio fondo dizaino ir įgyvendinimo etapuose, gresia situacija, kai didžiausia ES finansinė iniciatyva praeis pro šalį. Jei Suomija jau paskelbė apie gynybos inovacijų klasterio plėtrą, integruojant viešąjį sektorių, universitetus ir startuolius. Tai Lietuva turi visas prielaidas panašiam žingsniui – bet kol kas – tik potencialą.

Komenduodamas EK paskelbtą Europos Sąjungos kelerių metų perspektyvos finansinį planą, V. Janulevičius mini ir JAV tarifų grėsmę Lietuvos eksportui. Wall Street Journal vertinimu, ES stokoja vieningos ir greitos atsako strategijos. JAV prezidentas nuolat susiduria su spaudimu, kylančiu ne tik dėl tarptautinės prekybos, bet ir dėl vidaus politinių pažadų dėl darbo vietų saugojimo bei protekcionizmo. „Europa rizikuoja tapti pasyvia pasaulinės prekybos tvarkos stebėtoja“, – rašo WSJ, vertindama ES atsaką į tarifų grėsmę iš JAV.

„Tai - aktualu ir Lietuvai: jei mūsų balsas ES taryboje lieka tylus, neturėsime įtakos nei priemonių dizainui, nei jų taikymui savo eksporto segmentuose. Tarp pažeidžiamiausių – automobilių dalių gamyba, baldų eksportas ir farmacijos preparatai, kuriems grėstų tiek tiesioginis apmokestinimas, tiek netiesioginis konkurencinis spaudimas“, - pabrėžia LPK prezidentas.

Jo požiūriu, kol Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys jau viešai formuluoja gynybos pramonės strategijas ir Konkurencingumo fondo prioritetus, Lietuvoje – tyla...iš institucijų, politikų, net - akademinės bendruomenės. Tad atsakymų tebelaukia konkretūs klausimai.

Ar Lietuva turi ambiciją tapti pramoniniu tiekėju Europos gynybos grandinėje? Jei taip, kokios gamybos sritys tam tinkamiausios (pvz., elektronikos komponentai, specializuoti metalai, logistinės platformos)?

Kaip Lietuva planuoja prisijungti prie ES investicijų į bio- ir skaitmenines technologijas? Ar turime nacionalinį planą, kaip perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į gamybą?

Kurie Lietuvos eksportuotojai labiausiai pažeidžiami JAV tarifų? Ar ruošiami konkrečių sektorių atsparumo ar diversifikacijos scenarijai?

„Be atsakymų į šiuos klausimus rizikuojame tapti ne strateginiu partneriu, o infrastruktūros naudotoju ir finansinių srautų stebėtoju. Dabartinis tylėjimas nėra neutralumas, tai - atsisakymas būti dalimi sprendimų grandinės“, - akcentuoja V. Janulevičius, perspėdamas, jog didžiausia grėsmė šioje situacijoje – ne finansinė, bet struktūrinė. - Valstybės, kurios nesugeba sparčiai formuluoti projektų, telkti partnerių ir atstovauti savo interesų fondų valdymo lygiuose, lieka nuošalyje. Lietuvai tai gali reikšti ne tik finansinių galimybių praradimą, bet ir ilgametį atsilikimą kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomikos segmentus“.

Šią savaitę paskelbtame Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento V. Janulevičiaus komentare, atkreipiamas dėmesys į Financial Times išvadą, kad Europa, siekdama perkonfigūruoti savo ekonominį ir strateginį stuburą, kol kas tai daro fragmentuotai. „Europos finansinės ambicijos susiduria su nepatogiu paradoksu: be naujų pajamų šaltinių, planų įgyvendinimas priklausys nuo valstybių, kurios pačios turi mažiausiai išteklių šiems pokyčiams finansuoti“, – rašoma FT analizėje.

Pavyzdžiui, konkurencingumo fonde žadama remti ne tik gynybos ir energetikos sektorius, bet ir pažangią maisto gamybą, biotechnologijas, kosmoso technologijas. Lietuva turi žinių bazę šiose srityse, bet be greitų sprendimų dėl kompetencijų centrų, industrinių klasterių ir nacionalinio prioritetų išgryninimo, liksime partneriais tiekimo grandinėse, o ne strateginiais mazgais.

„Lietuva iki šiol demonstravo stebėtiną atsparumą geopolitiniams ir ekonominiams iššūkiams, – nuo pandemijos iki energetinės krizės. Tačiau dabar stovi ties slenksčiu, kur nepakanka vien išgyventi, – reikia augti, įtvirtinti savo vietą. Klausimas nebe „ar atsilaikysime“, o „ar sugebėsime pasinaudoti šiuo momentu ir pakilti į naują lygmenį“.

Europa pertvarko savo pagrindus. Tai - proga Lietuvai tapti ne stebėtoja, o strategine veikėja. Šiame kontekste atsparumas turi virsti plėtra, o tylėjimas – vizija“, - sako V. Janulevičius, vardindamas nacionalines strategines kryptis, kurias kol nevėlu, būtina aiškiai apibrėžti.

Pirmoji jų - gynybos pramonė. Lietuva turi realų potencialą tapti integruota Europos gynybos tiekimo grandinės dalimi. Tai reiškia ne tik karinės technikos surinkimą ar komponentų gamybą, bet ir inovacijų centrų kūrimą, mokslinių tyrimų orientavimą į saugumo sprendimus.

Reikalinga adekvati atsako strategija JAV tarifams. Privalu sivertinti pažeidžiamiausius eksporto sektorius, kurti diversifikacijos planus ir per ES institucijas siekti kompensacinių mechanizmų. Laukti, kol viską padarys kiti – tai sąmoningas pasirinkimas pralaimėti.

Dėl energetinės nepriklausomybės Lietuvai reikia tvirtų investicinių planų ne tik į atsinaujinančią energetiką, bet ir į elektros tinklų stabilumą, energetinį efektyvumą, pramonės transformaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo 2027-ųjų mūsų šalyje įsigalios ATL2 sistema – šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos reforma, kuri ypač paveiks gamtines dujas ir kitą taršų kurą naudojančius verslus. Įmonės privalės deklaruoti taršaus kuro naudojimo paskirtį, pagal ją bus apskaičiuojami mokesčiai, kurie pirmus metus gali viršyti 10–20 Eur/MWh. Ši tvarka taps nauja rutina. Todėl dabar – tinkamiausias metas peržiūrėti energijos vartojimo struktūrą, įsivertinti rizikas, investuoti į efektyvesnius sprendimus. Kuo anksčiau pramonė pradės ruoštis, tuo didesnė tikimybė, kad išvengs šoko ir taps konkurencingesnė.

Labai reikšmingos ir pigios paskolos konkurencingumui. Nes dauguma naujų ES priemonių remiasi ne subsidijomis, o paskolomis ir garantijomis. Todėl Lietuvoje būtina sukurti nacionalinius finansinius instrumentus, kurie leistų verslui saugiai ir greitai pasinaudoti šiomis priemonėmis.

„Šie prioritetai neturi būti tik politiniai lozungai. Jie turi virsti veiksmais, programomis, biudžetiniais sprendimais. Tik taip Lietuva gali išlikti atspari ir tuo pat metu – ambicinga, auganti, įtakinga.

Jei mes neformuluojame pozicijos, mus formuluos kiti. Ir tada nepadės nei retrospektyvios ataskaitos, nei tarptautiniai vertinimai. Liks tik apmaudas, kad dar viena istorijos stotelė pravažiuota – be mūsų“, - tokiais žodžiais savo viešą komentarą baigia LPK prezidentas V. Janulevičius.