URM siūlo nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams pratęsti iki 2028 metų

„Siūlome pratęsti įstatymo ir ribojamųjų priemonių galiojimo laiką numatant pratęsimą ne vieniems metams, o iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Toks pasiūlymas neprieštarautų proporcingumo principui ir tam, kad ribojamosios priemonės yra laikinos ir turi būti peržiūrimos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Iki šiol Seimas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsdavo metams. Pernai pratęstųjų galiojimas baigiasi 2026 metų gegužės 2 dieną.

Anot URM, pratęsus įstatymo galiojimą, bus užtikrinta galimybė Lietuvai dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą papildomai, greta ES nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę.

Taip pat Vyriausybės sprendimu bus galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės, taikomos Rusijai arba Baltarusijai, būtų nebetaikomos arba panaikintos.

URM nesiūlo įvesti naujų ribojamųjų priemonių.

„Įstatymu nustatytas ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir suderintas; esamų grėsmių akivaizdoje šios priemonės yra reikalingos ir tikslingos, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

BNS rašė, kad Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų. Kasmet jo galiojimas vis pratęsiamas.

Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Kasmet vis pratęsiant nacionalines sankcijas, daugiausia diskusijų parlamente kyla dėl to, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams numatytos skirtingos ribojamosios priemonės. Dalis politikų siūlo jas suvienodinti, tačiau dauguma Seimo narių nuspręsdavo kitaip.

Įstatymas numato, jog nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos URM.

Rusams nebeišduodami leidimai gyventi Lietuvoje, nebent jie turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi ES valstybėje.

Į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams su tam tikromis išimtimis taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, taip pat vertinama Baltarusijos piliečių atvykimo rizika.

Nebepriimami rusų ir baltarusių prašymai dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo, išskyrus atvejus, kai asmenys turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.

Įstatymas draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.

Taip pat uždrausta abiejų šalių piliečiams įvežti ir išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Be to, nustatyta, jog Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyks į Rusiją arba Baltarusiją. Išimtis padaryta tik vežėjams ir tiems, kurie keliauja dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.