Šalies pramonininkų lūkesčiuose – daugiau optimizmo

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas vasario mėn. pakilo iki 49,9 ir buvo aukščiausias nuo 2022-ųjų rugpjūčio. Penkiuose sektoriuose šis indeksas viršijo 50 punktų ribą.

Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas, naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Šis indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Nors vidutinis indeksas vis dar išlieka kiek žemiau neutralios 50 punktų ribos, vasario mėnesio rodiklis, anot LPK ekspertų, rodo nuoseklų pramonės nuotaikų gerėjimą.

„Pramonės lūkesčių augimas rodo, kad paklausa euro zonoje stabilizuojasi, tačiau tai dar nereiškia tvaraus gamybos atsigavimo. Europa šiandien yra ties kritiniu tašku, – investicijos krypsta ten, kur gaminti apsimoka greičiau, pigiau ir labiau prognozuojamai. Jei energijos kainų, reguliacinės naštos ir konkurencingumo skirtumai išliks, paklausos atsigavimas gali reikšti ne gamybos augimą Europoje, o importo didėjimą. Lietuvai tai ypač svarbu, nes be konkurencingos pramonės bazės nebus nei produktyvumo, nei ilgalaikio ekonominio augimo“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Panašios tendencijos vasarį fiksuotos ir euro zonos bei pagrindinių jos ekonomikų pramonėje. Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchasing Managers’ Index) vasarį pakilo virš 50 ribos – nuo 49,5 sausio mėn. iki 50,8. Pirmą kartą per pastarąjį pusmetį euro zonos pramonėje augo naujų užsakymų apimtys, o jų augimo tempas buvo sparčiausias per pastaruosius ketverius metus. Tuo pačiu stebimi ir struktūriniai pokyčiai, – augant galutinės produkcijos ir išteklių kainoms, darbuotojų skaičius pramonės įmonėse toliau mažėjo.

Lietuvos pramonės optimizmą daugiausia lėmė gamybos perspektyvos – pagerėję lūkesčiai dėl produkcijos gamybos per artimiausius tris mėnesius. Kitos indekso sudedamosios – paklausos vertinimas, gatavos produkcijos atsargų lygis ir darbuotojų skaičius – kito nereikšmingai.

Tik 8 proc. šalies pramonės įmonių vasarį manė, kad artimiausiu metu jų produkcijos gamyba mažės, o 92 proc. tikėjosi, kad gamyba nesikeis arba augs. Didžiausių gamybos augimo lūkesčių turi:kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonės (61 proc.), tekstilės gaminių gamybos įmonės (54 proc.), medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos įmonės (46 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos įmonės (43 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonės (42 proc.).

Tarp Lietuvos pramonės įmonių nėra tokių, kurios produkcijos paklausą vertintų kaip per didelę. 72 proc. įmonių mano, kad jų produkcijos paklausa yra pakankama, o 28 proc. – kad per maža. Dėl per mažos paklausos labiausiai nerimauja kitų nemetalo mineralinių produktų (66 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (50 proc.) bei tekstilės gaminių (48 proc.) gamybos įmonės.

Eksporto paklausą kaip pakankamą vasarį vertino 72 proc. Lietuvos pramonės įmonių – tai didžiausias pasitikėjimas eksporto paklausa nuo 2022 m. vidurio. Tuo tarpu 28 proc. įmonių mano, kad eksporto paklausa yra per maža, labiausiai – kitų nemetalo mineralinių produktų (62 proc.) ir guminių bei plastikinių gaminių (60 proc.) gamybos sektoriuose.

LPK pranešime teigiama, jog gatavos produkcijos atsargų lygis iš esmės nekinta nuo 2024 m. pradžios – 89 proc. pramonės įmonių tiki, kad jų atsargos yra pakankamos. Trys iš keturių pramonės įmonių mano, kad artimiausiu metu jų produkcijos kainos reikšmingai nesikeis; 16 proc. tikisi kainų augimo, o 9 proc. – mažėjimo.

Darbuotojų skaičiaus artimiausiu metu neketina keisti apie 75 proc. Lietuvos pramonės įmonių. 15 proc. svarsto darbuotojų skaičių didinti, 8 proc. – mažinti. Didesnį darbuotojų skaičių planuoja metalo gaminių (32 proc.) bei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (30 proc.) gamybos įmonės, o apie mažinimą dažniau svarsto chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorius (apie 30 proc.).

Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimas vasario mėn. siekė 68,8 proc., t. y. 0,6 proc. punkto daugiau nei sausį, kai buvo fiksuotas mažiausias lygis per pastaruosius dvejus metus. Nepaisant augimo, pajėgumų panaudojimas išlieka mažesnis nei ilgalaikis 75 proc. vidurkis.

Didžiausias mėnesinis kritimas fiksuotas drabužių siuvimo sektoriuje – nuo 68,5 iki 55,8 proc. Tuo tarpu ryškiausias augimas stebėtas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – nuo 61,7 iki 74,7 proc., taip pat medienos gaminių ir maisto gamybos sektoriuose.

Pažymėtina, jog paskutinį žiemos mėnesį jau penkių pramonės sektorių lūkesčių indeksai viršijo 50 (sausį tokių buvo keturi). Aukščiausi lūkesčiai fiksuoti: kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje (60,2),metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (57,3), medienos ir kamštienos gaminių (54,4),maisto gamybos (51,5),tekstilės gaminių (50,5).

Žemesni nei vidutiniai visos pramonės lūkesčiai išliko guminių ir plastikinių gaminių, baldų, drabužių siuvimo, kitų nemetalo mineralinių produktų bei chemikalų bei chemijos produktų gamybos sektoriuose.