Ragina nusiteikti sugrįžtančiai infliacijai: įmonės toliau kels kainas

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius rodiklius, kuriuose matyti, kad sausį, lyginant su gruodžiu, mėnesinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 1,6 proc., o metinė, sausį lyginant su praėjusių metų sausiu – 3,4 proc.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė tikino, kad kainų augimui įtakos turėjo ne vienas dalykas. Nuo sausio mėn. buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, tabakui ir dyzelinui bei įvesta CO2 dedamoji įvairioms energijos prekėms. Taip pat sausį buvo brangesnė ir energija, o tai, pasak jos, labiausiai prisidėjo prie metinės infliacijos didėjimo.

„Dar gruodžio mėn. energija buvo 3 proc. pigesnė nei prieš metus, o sausio mėn. ji brango 3,8 proc. metiniu tempu. Tokiai energijos kainų raidai didžiausią įtaką darė didėjusios degalų kainos, jas veikė dėl įvestų sankcijų Rusijos naftos pramonei ir sumažėjusio euro kurso brangusi nafta bei nuo sausio mėn. įsigalioję minėti mokestiniai pakeitimai. Nuo sausio mėn. padidinti visuomeninio elektros tiekimo tarifai, gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams, brangusi šilumos energija ir kietasis kuras taip pat prisidėjo prie spartesnio energijos kainų augimo“, – teigė ji.

Anot jos, infliaciją augino ir tam tikrų maisto produktų brangimas. Kaip pateikė pavyzdį, sausio mėn. pienas ir pieno produktai buvo 4,8 proc. brangesni nei prieš metus. Apie 6 proc. kilo ir paslaugų kainos. Jų didėjimas susijęs su augusiu minimaliu darbo užmokesčiu.

Priežastis, kurios lėmė didesnius infliacijos rodiklius metų pradžioje, vardijo ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Labiausiai jis išskyrė energijos kainas, kurioms augus, jos yra perkeliamos ant vartotojų pečių.

„Pernai atpigusi energetika kompensavo įmonėms darbo kaštų augimą. Jos galėjo nekelti kainų. Bet šiuo metu energetikos kainos – pakilusios, kyla ir atlyginimai, tad tai skatina įmones kelti įkainius“, – išskyrė ekonomistas.

Jo manymu, artimiausiais mėnesiais matysime augančius infliacijos skaičius, arba, galima sakyti, dabar stebime infliacijos bangos pradžią.

„Tai – dar ne pabaiga. Vasaris ir kovas bus dar blogesni. Metinė infliacija bus dar didesnė. Aš manau, kad bus arti 4 proc., o gal ir viršys juos“, – sakė ekonomistas.

Jis aiškino, kad infliacijos rodikliuose minimalios algos ir dyzelino kainų augimas nuo Naujųjų atsispindi ne iš karto jiems padidėjus, todėl pokyčio dar tik sulauksime.

„Yra tam tikras atotrūkis, per kurį pajaučiame. Jau sausio mėnesį dalis įmonių pakėlė kainas, bet, manau, kad pilnas efektas pasimatys vasarį, kovą per kitus prekių segmentus, ko iškart nematome, nes užtrunka, kol įmonės iki galo pakelia kainas“, – sakė jis.

Kaip užsiminė, tai atsilieps ir per maisto, paslaugų kainas.

„Įmonės gali sau tai leisti, nes nebijo, kad nukris vartojimas“, – apie padidėjusias gyventojų pajamas ir didesnę perkamąją galią sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistas tikino, kad kalbėti, kaip infliacija klostysis dar toliau, sudėtinga. „Daug priklausys nuo dujų kainos. Labai didelė rizika, kad jų kaina gali likti aukšta visiems metams. Dujų saugyklose dujų lygis stipriai mažėja. Jis tesiekia apie 40 proc., o tai yra mažas skaičius. Jeigu pavasaris bus pradėtas su žemu lygiu, vasarą gali būti sunku užpildyti saugyklas ruošiantis rudeniui. Tada dujų kaina liktų tokiame lygyje, kaip yra dabar, o tai bus problema ne tik Lietuvos infliacijai, bet ir euro zonos“, – svarstė jis.

LB ekonomistė L. Mociūnaitė tikino, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, kai siekė 0,9 proc. Tai, anot jos, ją lems aukštesnės energijos išteklių ir maisto žaliavų kainos, didesnė paklausa atsigaunant vartojimui.

„Tam reikšmingą įtaką darys ir didesnė, nei tikėtasi, sausio mėn. infliacija, lemianti aukštesnį kainų lygį – jei sausio mėn. kainų lygis nesikeistų iki metų pabaigos, jau tuomet vidutinė metinė infliacija sudarytų 2,4 proc.“, – skaičiavo ji.