Per liepą Kaune padaugėjo Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių

Nedarbo lygmuo didžiausiame ir daugiausiai darbo vietų turinčiame Kauno apskrities mieste, kaip ankstesniais mėnesiais, taip ir dabar, prasidėjus rugpjūčiui, vis dar viršija visų apskrities savivaldybių vidurkį.

Anot Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Mildos Jankauskienės, liepą darbo rinkai šalyje būdingas įprastas nuosaikumas – lėčiau žmonės grįžo į užimtumą, o kai kuriose savivaldybėse šiek tiek paūgėjo nedarbas. Tačiau teigiamos tendencijos išliko – registruotas nedarbas Lietuvoje vis dar mažesnis nei prieš metus, dirbančiųjų skaičius augo, o personalo samda išliko aktyvi.

Kaunas bei dar kelios Kauno apskrities savivaldybės priskirtinos prie tų, kur nedarbo lygmuo liepos mėnesį ūgtelėjo. Mėnesio pradžioje buvęs registruotas nedarbas Kaune iki rugpjūčio 1-osios paaugo nuo 9 iki 9,4 proc. (skaičiuojant nuo visų didžiausioje apskrities savivaldybėje gyvenančių darbingo amžiaus gyventojų).

Liepą Kauno darbdaviai UT įregistravo 1 899 naujas laisvas darbo vietas, per mėnesį įsidarbino 1 787 buvę bedarbiai. Mėnesio gale UT sąrašuose iš viso buvo 17 571 darbo ieškančių kauniečių pavardės.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbuotojų poreikis Lietuvoje išliko stabilus kaip ir ankstesniais mėnesiais, – laisvų darbo vietų skaičius penktą mėnesį iš eilės perkopė 15 tūkst. ribą. Beveik 4 tūkst. darbdavių per mėnesį paskelbė 15,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Gamybos sektoriuje daugiausiai – 3,2 tūkst., administracinės ir aptarnavimo srityje – 2,4 tūkst., prekyboje – 2,3 tūkst., statybos sektoriuje – 1,6 tūkst. Tačiau vidurvasarį užimtumas suteiktas mažiau klientų – padėta įsidarbinti 15,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Panašios tendencijos fiksuojamos kasmet liepos mėnesį. Kas šeštas-septintas bedarbis pradėjo dirbti pagal terminuotą darbo sutartį – dažniausiai laikinai įdarbinta žemos kvalifikacijos darbams. Tuo metu veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 8,4 tūkst. žmonių, – šią veiklos formą besirenkančių gyventojų skaičius jau kelerius metus išlieka stabilus.

Toliau augo ir siūlomi atlyginimai. Liepą naujai UT įregistruotose laisvose darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 1735 Eur – 156 Eur (10 proc.) daugiau nei prieš metus ir 310 Eur (22 proc.) daugiau nei prieš dvejus metus. Didžiausias atlygis siūlytas ieškant gydytojų ir įvairių sričių vadovų, mažiausias – kioskų ir turgaviečių pardavėjams, gyvūnų (augintinių) priežiūros darbuotojams, pagalbiniams sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams.

Kauno rajone liepos pabaigoje buvo 5 885 bedarbiai, per liepą pavyko įsidarbinti 487 darbo paieškose per Užimtumo tarnybą dalyvavusiems šio rajono gyventojams. Per tą patį laiką darbdaviai registravo 344 laisvas darbo vietas. Nedarbo lygmuo Kauno rajone, nors jau ne vienerius metus yra mažesnis nei Kauno mieste, praeitą mėnesį paaugo nuo 7,5 iki 7,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Iš visų Kauno apskrities savivaldybių registruoto nedarbo rodiklis liepą 0,1 proc. sumažėjo Birštone (iki 4,9 proc.) bei Raseinių rajone (iki 9,8 proc.), o Jonavos rajone išliko nepakitęs (9,6 proc.). Kitur nedarbas paaugo 0,2 ar 0,3 proc., daugiausiai – jau minėtose Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėse (po 0,4 proc.).

Kauno apskrityje nedarbo rodiklis vasaros viduryje pakito nuo 8,4 iki 8,7 proc. (rugpjūčio 1 dienos duomenimis). Per mėnesį naujų bedarbių šioje apskrityje Užimtumo tarnyba registravo 5 356, iš jų 2 908 – Kauno miesto gyventojai. Rugpjūčio 1-ąją UT sąrašuose iš viso buvo 32 118 registruotų darbo ieškančių Kauno apskrities gyventojų.

Tuo pat metu šalyje buvo registruota 145,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 2,9 proc. (4,1 tūkst.) daugiau nei prieš mėnesį, o registruotas nedarbas ūgtelėjo 0,3 proc. iki 8 proc. Nepaisant sezoninio augimo, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotas nedarbas yra 0,6 proc. punkto mažesnis, o darbo ieškančių žmonių – beveik 11 tūkst. mažiau.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, Lietuvoje yra 1,47 mln. užimtų gyventojų. Tai – 1,3 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Daugiausia dirbančiųjų padaugėjo prekybos, viešojo valdymo ir gynybos, transporto ir saugojimo bei žmonių sveikatos priežiūros sektoriuose.

Nedarbo rodiklis liepą paaugo 39 savivaldybėse, 16 – sumažėjo ir 7 – nepakito. Mažiausias fiksuotas Neringos (1,4 proc.), Birštono (4,9 proc.), didžiausias – Kalvarijos (10,9 proc.), Ignalinos raj. ir Zarasų raj. (po 10,8 proc.) savivaldybėse.

Tiek Vilniaus apskrityje, tiek Vilniaus mieste praeitą mėnesį nedarbo lygmuo paaugo 0,3 proc. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių sąrašuose buvo 32 552 vilniečiai (8,1 proc. darbingo amžiaus Lietuvos sostinės gyventojų).