„Orlen Lietuva“ įpareigota nedelsiant į rinką paleisti 80 tūkst. tonų degalų iš rezervo

Energetikos ministras įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinės naftos rinkos trikdžius bei tiekimo rizikas ir remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) kolektyvinių veiksmų planu, antradienį pranešė ministerija.

Energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis BNS teigė, kad 80 tūkst. tonų kuro rinką pasieks dar šią savaitę.

„Orlen Lietuva“ atstovai mus informavo, kad jie gali nedelsiant, iš karto, vos ne sekančią dieną atlaisvinti iš karto tą kiekį – 80 tūkst. tonų. (...) Tai yra vienas tanklaivis“, – BNS teigė viceministras.

Paprašytas įvertinti atlaisvinamo rezervo įtaką galutinei degalų kainai, G. Gorbačevskis teigė, jog Lietuvos degalų rinka priklauso nuo pasaulinių kainų, o Lietuvos išleidžiamas kiekis globaliu lygiu yra itin mažas.

Jo teigimu, vis daugiau šalių atlaisvinant rezervus, galima tikėtis, kad kainos ilgainiui stabilizuosis.

„Lietuva yra viena iš pirmųjų Tarptautinės energetikos agentūros narių, paskelbusių, kokį kiekį (rezervų paleis į rinką – BNS). Sulig kiekvienos valstybės sprendimu (...) rinka reaguoja ir tikrai galime tikėtis ilgesnėje perspektyvoje, kad ta kaina kris“, – pabrėžė viceministras.

„Tai yra toks pirmas žingsnis, kaip ir ekonomistai pažymėjo, trumpalaikis. Jis daro įtaką porai savaičių, mėnesiui, dviem mėnesiams. Iš vienos pusės tai yra trumpalaikis (efektas - BNS), bet kai kur tai gali visą tą įtampos laikotarpį numalšinti ir stabilizuoti kainas, jas sumažinti ilgalaike prasme“, – kalbėjo jis.

Pasak G. Gorbačevskio, savo rezervus artimiausiu metu planuoja išleisti ir Latvija bei Estija.

Jis pažymėjo, kad svarbu, jog greta šios priemonės būtų svarstomos ir kitos nacionalinės priemonės, siekiant ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas.

Anot viceministro, degalų kainų augimas Lietuvoje, Europoje ir viso pasaulio rinkose yra tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, Irano konfliktu, kuris kelia naftos tiekimo rizikas pasaulinėje rinkoje.

Pasak G. Gorbačevskio, atstatant panaudotas atsargas finansinė našta nebus perkelta vartotojams, nes tai bus daroma, kai kainos rinkoje nusistovės.

Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad naftos atsargų panaudojimas padės sumažinti kuro kainas bei pridūrė, kad taip pat svarstomos priemonės, kurios leistų sumažinti degalų kainas ilgesniame laikotarpyje.

„Į rinką išleidžiame 80 tūkst. tonų naftos atsargų, kad mažintume spaudimą kuro kainoms Lietuvoje. Veikiame kartu su tarptautiniais partneriais, reaguodami į įtampas pasaulinėje rinkoje, įskaitant Irano konfliktą, kuris kelia naftos tiekimo rizikas. Kartu aišku, kad vien šios priemonės nepakanka – svarstome ir kitas nacionalines priemones, siekdami ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė premjerė.

Kaip teigia ministerija, Baltijos šalyse naftos ir degalų tiekimo saugumas išlieka užtikrintas, tačiau pasaulinių rinkų svyravimai daro tiesioginę įtaką kainoms regione, todėl tarptautinio lygio sprendimai yra svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus ir ekonomiką nuo staigių kainų šuolių bei sudaryti sąlygas kainų stabilizavimui.

Kaip rašė BNS, Prezidentūra antradienį teigė, kad jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas. Šalies vadovas teigė savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį teigė, kad naftos rezervo panaudojimas yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti. Jis yra sakęs, kad situacijai užsitęsus, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.

Verslo atstovai yra išreiškę abejonę, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.

Iš viso Lietuva turi sukaupusi 650 tūkst. tonų naftos ir jos produktų rezervą.