kainų apvalinimas
kainų apvalinimas / Asociatyvi / Kas vyksta nuotr.

Naujas kainų apvalinimas Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Nuo ketvirtadienio, gegužės 1-osios, Lietuvoje įsigalioja nauja pinigų apvalinimo tvarka. Nuo šiol prekybos centruose atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus apvalinama galutinė pirkinių krepšelio suma, atsisakant smulkiausių – vieno ir dviejų centų, – monetų.
Lietuvos banko (LB) inicijuotas ir dar pernai pavasarį priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymas galios tik atsiskaitant grynaisiais, tai reiškia, jog mokant kortele, perkant internetu ar naudojant kitus atsiskaitymo metodus galutinė pirkinių suma apvalinama nebus.
Kas ir kaip apvalinama
Nuo šiandien prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama bendra suma, mokama už vienu metu įsigyjamas prekes ar paslaugas, nepriklausomai nuo prekių (ar paslaugų) skaičiaus, tai reiškia, jog ši tvarka bus taikoma ir įsigyjant vieną prekę.
Apvalinsis ir grynaisiais pinigais grąžinama suma, taip pat suma, grynaisiais pinigais grąžinama pirkėjui už jo grąžintas prekes, nesuteiktas paslaugas, netinkamos kokybės suteiktas paslaugas.
Jeigu pirkinių krepšelio suma mažesnė, nei 5 centai, ji nebus apvalinama.
apvalinimas 1 2 centai schema 2025 lt
Pinigų apvalinimo schema / LB nuotr.
Bendra mokėtina suma apvalinama iki 5 kartotinio: apvalinama į mažesnę arba į didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar arčiau 10:
– bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
– bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
– bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
– bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Pavyzdžiui, 20,11 euro suma bus suapvalinta iki 20,10 euro, o 20,14 – iki 20,15 euro.
Gyventojams keliant įvairius klausimus susijusius su nauja tvarka, LB pabrėžia, jog šis grynųjų apvalinimas – neutralus tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atžvilgiu.
„Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumoka tai 1 ar 2 ct mažiau, tai 1 ar 2 ct daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų“, – rašoma LB pranešime.
Ką apie šiuos pokyčius mano prekybininkai?
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorės Indrė Trakimaitė-Šeškuvienės teigimu, šiam įstatymui intensyviai ruoštasi jau nuo metų pradžios.
„Įstatymo įgyvendinimui intensyviai ruošėmės nuo metų pradžios – pritaikėme kasos aparatus. Pirkinių krepšelio sumą kasos aparatai suapvalins automatiškai, pirkėjai tai matys ir kasos ekrane, ir kvite. Taip pat apmokėme darbuotojus, o pirkėjams prie kasų parengėme vizualinę informacinę medžiagą, kad būtų aiškiau, kaip vykdomas apvalinimas“, – teigė „Maxima“ tinklo atstovė.
Pranešime ji taip pat akcentavo, kad pradėjus apvalinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, gyventojams nėra būtinybės skubėti atsikratyti 1 ir 2 centų monetomis nes jos liks teisėta atsiskaitymo priemone – pirkėjai galės jomis sumokėti už prekes net ir suapvalinus pirkinių krepšelio sumą.
„Galime nuraminti pirkėjus, kad 1 ir 2 centų monetas priimsime“, – teigė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė, ragindama pirkėjus drąsiai kreiptis į parduotuvių darbuotojus, kilus klausimams dėl naujosios centų apvalinimo tvarkos.
photo 5395458
Asociatyvi / D. Labučio / ELTA nuotr.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis taip pat pabrėžė, jog jaudintis dėl kainų kitimo nereikėtų, akcentavo tokio sprendimo svarbą.
„Sumų apvalinimo įvedimas yra svarbus žingsnis siekiant palengvinti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir sumažinti smulkių monetų naudojimą, kuris dažnai sukelia nepatogumų tiek pirkėjams, tiek prekybininkams. Svarbiausia žinoti, kad kainos dėl to nesikeis – apvalinimas bus taikomas tik bendrai sumai, todėl šis sprendimas prekių kainodarai įtakos neturės, kadangi mokėtina suma klientui bus apvalinama kasos kvito, o ne konkrečios prekės lygyje“, – pažymėjo „Lidl Lietuva“ atstovas.
Jo teigimu, natūralu, jog gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek pirkėjai, tiek prekybininkai įpras prie naujai įsigaliojusios tvarkos, tačiau darbuotojai bus visuomet pasirengę atsakyti į pirkėjams kylančius klausimus.
„Domėjomės, kaip centų apvalinimo projektą sekėsi įgyvendinti kitose ES šalyse, teiravomės gerųjų patirčių ir jų praktikų. Iš užsienio kolegų sulaukėme teigiamų įspūdžių, jog centų apvalinimas kitose šalyse gyventojų buvo priimtas teigiamai bei įgyvendintas sklandžiai. Mes taip pat dėsime visas pastangas, kad įsigaliojus pokyčiams apsipirkimo procesas išliktų sklandus, patogus ir greitas“, – pranešime pridūrė A. Bubnelis.
Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, tinklas taip pat ruošėsi šiems pokyčiams – testavo skirtingas situacijas, kai atsiskaitoma grynaisiais, kad nuo gegužės 1-osios perėjimas pirkėjams būtų sklandus.
„Viskas vyks automatiškai, griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Sistema pati pritaikys apvalinimo taisykles, todėl nei pirkėjui, nei kasininkui nereikės sukti galvos dėl skaičiavimų ir interpretuoti, kaip turėtų atrodyti galutinė suma“, – pranešime informavo G. Kitovė.
Jos teigimu, informacija apie naująją tvarką jau parengta visose „Iki“ tinklo parduotuvėse, ji transliuojama ekranuose, skamba parduotuvės radijuje, svarbi žinutė rodoma ant savitarnos kasų ekranų. Aktyvi komunikacija bus tęsiama, tad pirkėjai priminimus matys ir pokyčiui prasidėjus.
Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų
LB teigimu, šis sprendimas orientuojasi ne tik į žmonių patogumą, tačiau ir tvarumą bei efektyvumą.
Kaip rašoma LB pranešime, šios smulkios monetos dažniausia panaudojamos tik vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 centų monetų į banką taip ir negrįžta, kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų.
Akcentuojama ir tai, jog 1 ir 2 centų monetoms kaldinti, transportuoti bei tvarkyti naudojami įvairūs ištekliai, susidaro tarša ir atliekos, o ir pagaminti šias smulkias monetas kainuoja daugiau, nei siekia jų vertė.
Pradėjus apvalinti pinigus, daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 centų monetomis, šių monetų kaldinti bei leisti į apyvartą, taip sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu ir naudotis grynaisiais pinigais, pasak LB, taps patogiau.

Video rekomendacijos

Loading