„Litgrid“ už 10,5 mln. eurų iš „Kauno tiltų“ perka tris šuntinius reaktorius

„Litgrid“ ir „Kauno tiltai“ penktadienį pasirašė tai numatančią sutartį, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Siekdami per trumpiausią įmanomą laiką įgyvendinti ir „Harmony Link“ projektą, ir tarpsisteminių jungčių stiprinimo programą, kritinę įrangą perkame iš anksto. Šuntiniai reaktoriai skirti įtampos valdymui elektros perdavimo sistemoje – tai kertinis elementas valdant elektros sistemą, kurioje didžiąją dalį generacijos sudaro atsinaujinančių išteklių gamyba“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Vienas iš trijų reaktorių bus įrengtas Gižų transformatorių pastotėje Vilkaviškio rajone, kur prasidės „Harmony Link“., kiti du – Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statant linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša.

Tokiu būdu Lietuvos–Latvijos linijų pralaidumas padidėtų nuo 1,2 tūkst. iki 2,25 tūkst. megavatų (MW). Be to, prie tinklo iki 2034-ųjų papildomai būtų galima prijunti iki 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.

Anot pranešimo, iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas tokio tipo elektros įrenginys, valdantis įtampą ir reaktyviąją galią perdavimo tinkle. Be to, veikia dar 11 mažesnės galios šuntinių reaktorių, tačiau jie nėra reguliuojami, jų įtaka lokali.

BNS rašė, kad „Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE „Harmony Link“ statybą ketina pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o ji turėtų būti įjungta 2030 metais – tuomet elektros prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1,2 tūkst. megavatų (MW) importo ir eksporto kryptimis.